2016-11-26

Labai gero kugelio receptas

Labai geras kugelis
Šį kugelį pavadinome VMG kugeliu. Nes juo sugriovėme virtuvės mitą, jog tokią niūrią lapkričio pabaigos šeštadienio popietę derėtų pasidaryti salotyčių ir jas žebenti springstant džiaugsmo ašaromis.
Nuskutame 3 kg bulvių.
Pusę kilogramo šviežios šoninės supjaustome smulkiais kubeliais.
Porą didesnių svogūno galvų taip pat supjaustome.
Šoninę paskrudiname keptuvėje, kai gražiai apskrunda  suberiame svogūnus ir apkepame.
Kol kepa šoninė su svogūnais, sutarkuojame bulves Mažeikių gamybos tarkavimo mašina. Tai užtruks porą minučių.
Į sutarkuotas bulves skubiai suberiame 5-6 susmulkintas į miltelius vitamino C tabletes ir išmaišome.
Supilame 150 ml verdančio pieno, taip pat keptą šoninę ir svogūnus.
Įdedame valgomąjį šaukštą druskos, išmaišome ir supilame į kepimo indą. Tinka skardinis, stiklinis, o geriausia  silikoninis.
Kepame iki 200° C įkaitintoje orkaitėje 1 valandą.
Fotografuojamės prie iškepto kugelio, dedame nuotrauką į Instagramą ir feisbuką. Visi laikina ir pavydi.
Geležinė paslaptis: gali kiek nori kartų dėti nuotraukas su kugeliu, cepelinais, blynais ar kibinais, visada susilauksi gausybės laikų.
Su salotytėm taip lengva nebus.

Receptas © @9uodegos

2016-08-14

Kitsune - japoniška lapė










Artėjant festivaliui nowJapan, kurio oficiali lapė yra Geležinė Lapė™, noriu jums pažerti faktų apie Japonijos lapių kultūrą.

Japonijoje lapės dalinamos į dvi kategorijas: zenko (善狐) – tai gera lapė, ryžių ir derliaus deivės Inari pasiuntinė, o yako (野狐), kartais dar vadinama nogitsune,  yra lauko lapė: gudri, kerštinga ir mėgstanti krėsti išdaigas.

Japonijoje lapės yra laikomos nepaprastai protingais gyvūnais, kurie savo išmintį įgauna bėgant metams. Senovėje lapės amžių buvo galima nustatyti pagal jos kailio spalvą ir uodegų skaičių. Po šimto pragyventų metų kitsune kailis tapdavo baltas, o po tūkstančio – aukso spalvos.  Auksinės lapės turėdavo ir devynias uodegas.

Japonai tikėjo, kad tūkstantmetės lapės buvo ne tik išmintingiausios, bet ir kerštingiausios. Jų uodegose slypėjo magiška galia, taigi, kad jas užmušti, pirmiausia reikėdavo nukirsti jų uodegas, tada lapė prarasdavo visą savo galią.

Atpažinti gerą lapę nuo blogos – sunku. Kai kurie japonai tikėjo, kad lengviausia atskirti lapes pagal jų skleidžiamus garsus. Geros lapės išleidžia garsą panašu į kon-kon, o blogos – į kai-kai.

Tradiciškai tikėta, kad tofu sūrelis – tai lapių delikatesas. Todėl norėdami paprašyti Inari dievybės malonės, žmonės aukodavo tofu. Būtent todėl japonų virtuvėje patiekalai su tofu kartais yra vadinami Inari ar kitsune garbei. Pavyzdžiui, sushi, susuktas į ploną gabaliuką, tofų yra vadinamas Inarizushi.

Japonai tiki, kad lapės yra magiškos būtybės. Jos gali keisti savo formą, priimti žmogaus pavidalą, sukelti iliuzijas ar, netgi, sukurti visą kraštovaizdį, ar situaciją. Papildomai, jos gali kerėti žmones. Tačiau šio meno lapės išmoksta dažniausiai tik po šimto metų, o po dar šimto – pilnai jį įvaldo.

Nenori būti apgautas lapės? Svarbiausia, vengti vietų, kur jos įkuria savo guolius. Be to, tikėta, kad lapės, įgavusios žmogišką pavidalą, neretai turėdavo problemų su tarimu: jos mikčiojo, netarė ištisų žodžių. Sunkiausia joms buvo ištarti moshi-moshi (jap. alio?). Kartais lapės išduodavo ir iš po kimono striksanti uodega. Atspindys vandenyje irgi išduodavo lapes: arba nesimatė jokio atspindžio, arba matėsi žmogus su lapės uodega, arba pati lapė.

Pagal senovinius įsitikinimus, kitsune (jap. lapės) galėjo apsėsti žmones (kitsune tsuki (狐憑き)). Apsėdimo simptomai buvo įvairiausi: nuo epilepsijos priepuolių, iki neįprasto elgesio viešose vietose. Norint atsikratyti lapės dvasios, reikėjo iškviesti vienuolį arba egzorcistą, kurie atlikdavo sudėtingus išganymo ritualus. Kartais šeimos nariai melsdavosi Inari, lapių sergėtojai, arba palikdavo lapėms jų mėgstamiausių delikatesų: raudonų ryžių, kepinto tofų. Tikėta, kad lapės, susigundžiusos maistu, paliks nelaimėlio kūną.

Ypatingai kaimuose išpopuliarėjo ir dar vienas lapių išganymo iš apsėsto kūno metodas. Šeimos nariai ir draugai lazdomis mušdavo nelaimingąjį iki kol lapės dvasia nepalikdavo kūno. Dažnai apsėstas žmogus mirdavo po tokios praktikos.

Kartais tikėta, kad jeigu šeimai labai sekasi – tai jie lapių užkalbėtojai. Jeigu žmogui, patekusiam į šeimos nemalonę, atsitikdavo nelaimė – tai buvo ženklas, kad šeima užsiundė ant jo lapes. Todėl, daugelyje Japonijos regionų, tokias šeimas persekiodavo arba diskriminuodavo.

Kitsune buvo galima prisijaukinti, pavaišinant ją kepintu tofu. Jeigu jos suvalgydavo tofu, tai buvo ženklas, kad jos sutinka tarnauti toje šeimoje. Aišku, buvo galima priversti jas tarnauti ir šantažu ar apgaule. Mainais už tarnybą savininkas turėjo maitinti visą lapių klaną, o klane jų buvo nemažai – apie 75. Jeigu savininkas nesilaikydavo tradicijų – lapės pabėgdavo. kartu išsinešdamos visus vertingus daiktus.

Kartą per metus visos kitsune susirinkdavo Ōji Inari šventykloje Edo, kur jos nuspręsdavo naują hierarchiją ir apkalbėdavo aktualius klausimus.
Gana dažnai jos užsukdavo ir į Inari šventyklą Sendai. Tomis dienomis vežėjai neėmė mokesčio už paslaugas nenorėdami užsitraukti lapių, keliaujančiu žmogaus pavidalu, nemalonės.

Japonijoje yra daug festivalių matsuri, skirtų kitsune garbei. Tačiau dauguma iš jų – tai ne kultūrinis paveldas, o marketingo triukas, pritaikytas XX – tame amžiuje, 1950 metais, skirtas privilioti turistų

Japonų kultūroje kitsune yra labai mėgstama ir gerbiama būtybė. Kitsune motyvas dažnai pasirodo mene, literatūroje ar popkultūroje. Kitsune atvaizdą galima sutikti beveik visur – koplyčiose, šventyklose, parduotuvėse, mangose ir anime. 
Lapės yra mielos, bet moka būti išdykusios ir kenksmingos, todėl reikia būti atsargiam, ir visada stengtis palaikyti su jomis gerus santykius.

Lapių kaimas Japonijoje, Miyagi prefektūroje, Hokkaido salyne.

Kitsune motyvas buvo panaudotas ir populiaraus amerikietiško serialo „Supernatural“ septintame sezone, trečioje serijoje, pavadinimu „The Girl Next Door“. Būdamas dar vaiku, Sam‘as Winchester‘is susibičiuliavo su mergina vardu Amy Pond, kuri, kaip po to paaiškėjo, buvo kitsune. „Supernatural“ seriale kitsune atrodo kaip paprasti žmonės, bet jeigu nori, jie gali pasikeisti į lapes, su geltonomis akimis ir ilgais nagais.

Korėjiečiai ir kinai irgi turi savo kitsune atmainų. Kinijoje lapė su devyniomis uodegomis, dažniausiai vadinama hulidzingu (kin. 狐狸精 huli jing) arba dziuveihu (kin. 九尾狐 jiuweihu), o Korėjoje – gumiho (kor. 구미호 gumiho). Nors kitsune išvaizda yra vienoda visose trijose šalyse, jas supa skirtingi prietarai ir legendos.

2016-03-26

Atsakymai į klausimus



Čia atsakymai į žurnalisto klausimus. Gal bus įdomūs ir jums.

Kaip gimė Geležinė Lapė? Kuo jus sudomino feisbuko personažo idėja?

Geležinė Lapė atsirado dėl praktinio būtinumo. Trumpa istorija tokia: romantiškame Anykščių krašte yra Lapių Vienkiemis, kuris paaugus vaikams mūsų šeimai tapo ne toks reikalingas, todėl nutarėme jį parduoti. Po kurio laiko tapo aišku, kad reikia rasti tokius žmones, kuriems reikia būtent šios sodybos. NT ekspertai patarė sugalvoti būdą, kaip žinią apie šį įstabų turtą paskleisti kuo plačiau. Kam pasakoju tikrąją Geležinės Lapės atsiradimo istoriją, tas nepatikliai dėbčioja manydamas, kad eilinį kartą jį trolinu. Bet tai tiesa. Feisbukas yra vieta, kur renkasi galimi Lapių Vienkiemio pirkėjai, todėl reikėjo sugalvoti, kaip ir kuo juos sudominti.

Kodėl pasirinkote Lapę? Ką jums reprezentuoja šis gyvūnas?

Geležinė Lapė – tai 25 metrų ilgio skulptūra Šiauliuose prie senųjų kapinių, kuriose ilsisi mano senelis Juozapas, ir prie Talšos ežero, už kurio matosi gimtieji namai. Geležinės Lapės viduje yra 1,20 m plieninė širdis, o joje įdėta kapsulė, o toje kapsulėje – vario plokštė su iškaltais palinkėjimais ateities kartoms ir keliais faktais iš dabarties epochos. Geležinės Lapės uodega atsukta į Vilnių, kuris buvo įkurtas todėl, kad Gediminas, matote, susapnavo Geležinį Vilką. Vilkas yra stipresnis už lapę žvėris, tas tiesa, bet lapė – gudresnė. Šiais laikais lapės internetuose jau pradeda išstumti katiniukus. 

Aš pats ilgokai girdėdavau apie Geležinę Lapę, net pamatydavau vieną kitą postą, bet ilgokai [klaidingai] galvojau, kad jūsų tikslinė auditorija – tai jaunos merginos. Tik vėliau supratau, kad klystu. Kaip jums pavyksta patikti ir toms pačioms jaunoms merginoms, ir 27 metų mizantropiškam vyrui?

Patinka tikriausiai todėl, kad Geležinė Lapė labai stengiasi visiems patikti, kad sukviestų kuo didesnę auditoriją, kuriai galėtų skleisti žinią apie parduodamą sodybą. Tikiuosi, kad tos jaunos merginos, kurios sudaro net 70 proc. mano auditorijos, paklausys Lapės ir pasidalins skelbimu apie parduodamą sodybą su tėvais ar giminėmis, nes Lapė siūlo €300 premiją tam, kas suras pirkėją (UPD: jau nebesiūlo, nes niekam nebereikia). Mizantropiškiems vyrams €300 taip pat ant kelio dažnai nesimėto. 

Geležinėje Lapėje matau ir pakankamai daug socialinio komentaro. Ironiškai komentuojate tai, koks svarbus šiuolaikiniame pasaulyje įvaizdis, kaip gyvenimas socialiniuose tinkluose yra nelyginant menas. Kodėl jums įdomu kalbėti apie šiuos dalykus?

Man įdomu apie tai kalbėti tikriausiai todėl, kad atradau naują, dar neišbandytą sritį, ją nuolat tiriu, stebiu žmonių reakcijas, mokausi iš jų, tuo pačiu metu teigiu, kad atseit aš juos mokau. Nuo galimų netikėtumų mane saugo išsamus diskleimeris.

Nevengiate pakalbėti ir apie politiką. Ar yra tabu temų, kurių Geležinėje Lapėje niekada nebus? Ar tiesiog kalbate apie viską, apie ką norite kalbėti?

Vengiu temų ad hominem, bet kartais nepavyksta to išvengti. Esu dešiniųjų pažiūrų, o kairiojo flango personos – puiki žaliava memams, nes dažnai pačios persišauna sau kojas, kartais daugiau kaip kartą per dieną. Taip, yra jautrių temų, kurių vengiu, nes vos jas palietus subėga didžiųjų portalų komentuotojai ir pradeda man aiškinti, kaip turėčiau galvoti, o aš labai nemėgstu, kai man aiškina. Todėl – taip, susilaikau nuo tam tikrų temų. Primenu – mano tikslas yra parduoti Lapių Vienkiemį žmonėms, kurie supranta, ką jie įsigyja ir kodėl tokia kaina jiems yra priimtina.

Kas jums yra Geležinė Lapė? Eksperimentas? Saviraiškos forma? Savotiškas tyrimas? Kūrybinis aktas?

Taip taip, visi jūsų išvardinti elementai. Geležinė Lapė per ketvertą pastarųjų metų tapo dalimi manęs. Matyt, kai sodyba bus parduota, įdėsiu plakačiuką „Visiems ačiū. Visi laisvi“ ir selfį su žmogumi, gavusiu €300 premiją. Tada visi suvoks, kad Geležinė Lapė baigė savo misiją, pradės maldauti, kad neuždaryčiau puslapio, ir aš tada pagalvosiu, kaip čia pasielgus toliau. 

Kokią matote Geležinės Lapės evoliuciją? Feisbuke gerbėjų jau dešimtys tūkstančių. Ar yra galimybių, kad šis personažas išaugs feisbuko ir tinklaraščio ribas?
 
Geležinė Lapė nenustojo evoliucionuoti nuo pat 2013 metų. Prašurmuliavo projektas Klišės, atsirado Geležinės Lapės nukaldintos ir plačiai naudojamos naujos grotžymės #pakoučinimai, #kąveikti, #slyvarerum ir kitos.
Feisbuko ribos seniai peržengtos: 22 tūkstančiai sekėjų Instagrame, 2600 – Twitteryje, šimtai Tumblr, Pinterest ir G+.
Ateitis parodys. Ačiū, kad domitės. 

Geležinė Lapė