2017-12-13

Baltą baltą nosinaitę

Visi davinėja patarimus. Būna, kad nieko neišmano, bet davinėja tuos patarimus ir vargo nemato. 
Aš išmanau apie eglutes, nes kadaise baigiau miškininkystę. Tai duosiu jums patarimų apie kalėdines eglutes. Surašiau punktais, be jokių ten bla bla bla, gryną esenciją.

1. Neverk dėl eglutės, kuri jau nukirsta ir pardavinėjama – atgal nebepriklijuosi.

2. Jei žmogus augina eglutes specialiai Kalėdoms Lietuvoje – pirk iš jo medelį, tai tas pats, kaip Tymo turguje iš ūkininko pirkti kirmėlių apgraužtą (suprask ekologišką) kopūstą. Jo darbas sunkus, eglutė auga keletą metų, reikia pasodinti, puoselėti, kirsti, pakuoti, transportuoti, mokesčius sumokėti. Graži dvimetrinė eglutė turi kainuoti apie €30. Kitaip neapsimoka.

3. Jei eglutės spygliai neduria, o kamienas gana lygus – tai kėnis. Jis kvapnesnis, nes turi daugiau eterinių aliejų, spygliai byra daug mažiau, nes kitaip prisitvirtinę prie šakelių.

4. Jei kokiam prekybos centre nusipirkai eglutę vazone – neskubėk džiaugtis. Gali būti, kad jos šaknys nukapotos tam, kad į vazoną tilptų, ir ji nudžius taip pat greitai, kaip ir įkišta į stovą, jei nelaistoma. Eglutes vazonuose reikia pirkti iš specializuotų parduotuvių, iš anksto numatykite, ką su ja darysite po švenčių.

5. Jei eglutė vazone buvo laikoma šiltose patalpose, jos negalima išnešti po švenčių laukan, nes nušals. Jei ketinate ją toliau auginti – teks laikyti patalpoje iki pavasario. Nenusiminkite, tuoj išsprogs žali pumpurai, ji džiugins akį ir kvepės sakais.

6. Jei ketinate po švenčių eglutę išmesti į konteinerį, darykite tai su derama pagarba medžiui: sukarpykite ją sekatoriumi, supjaustykite pjūkleliu, o ne meskite visą. Nebūkite apkiautėlis.

7. Jei eglutę iš vazono ketinate persodinti namo kieme, pasitarkite su kaimynais ir bendrijos pirmininku dėl tinkamos vietos. Jei neturite bendrijos, įkurkite ją ir tada pasitarkite. Eglės auga greitai, tiek aukštyn, tiek platyn, tad derėtų nesodinti arti namo sienos, į ją pradės remtis šakos, užstos šviesą. Eglės šaknų sistema galinga, bet daugiau paviršinė, uragano metu pavieniui augančios eglės nuvirsta pirmos.

Linkiu gražių švenčių!

Foto: unsplash.com @kylellefson

2017-10-21

Dėl pirmojo sniego nuotraukų feisbuke

Kai iškrenta pirmasis sniegas, dauguma feisbuko vartotojų labai juo džiaugiasi, puola fotografuoti ir iš karto įkelia į savo sieną pirmojo sniego vaizdą, kartais ne vieną, nes labai gražu.

Deja, daugumos iš karto laukia nusivylimas, nes greit paaiškėja, kad dar gražesnes nuotraukas įkėlė kiti vartotojai daug anksčiau už tave. Juk klastingas pirmasis sniegas, kaip taisyklė, pasninga savaitgalio naktį, kai savaitės darbų išsekinti žmonės miega ir anksti keltis neketina, nes ką tik parsirado iš dūzgių ar šiaip kokių šmūzgių.

Nusivylimas tampa dar didesnis, kai perskaitai kokio mikro- ar makroinfluencerio sienoje: „Papostinkit kas dar nepapostinot fotkių su tuo pirmuoju sniegu, nes labai trūksta jų šiandien feisbuke pas mumis. Čekiraut mano selfiuką su mamuku ir Riči.“

Dabar išklausyk mano patarimo, kaip vėl neapsilažalinti jau šį rudenį ir atsikeršyti už ankstesnius metus. Labai lengva nebus, bet reikia, oi reikia biškį pasiaukoti dėl gerų dalykų. Turėsi budėti ir laukti. Pasiskaityk ką rašo didieji portalai, jie paprastai apie pirmąjį sniegą parašo iš anksto, greit suprasi iš nerimą keliančių antraščių: „Astrologė Palmyrozefyra perspėja apie gausų snygį“, „Ar meras valdo situaciją mieste galimos sniego pasiutpolkės akivaizdoje? (nuolat pildoma)“, „Greta lovos Karbauskis laiko sniego kastuvą“, „Vėsaitę parklupdė sniego laukimo maratonas, bet ji sako, kad atsilaikys“ ir t.t. ir pan.

Dar prasičekink internetuose orų prognozes, kad kuo tiksliau žinotum, kada jau laukti. O tada lauk, lauk, kol sulauksi. Kai jau pasnigs, tada skubiai fotkink ir dėk į feisbuką. Jei įdėsi pirmas, tai niekas iš tavęs nesityčios ir būsi atsikeršijęs už pernai ir dar visus ankstesnius metus, kai teko kentėti dėl to patyčias. Tas patarimas toks paprastas, bet jo mažai kas laikosi, net keista kodėl.

Nu, kas dar. Baterijas pasikrauk būtinai, užsistatyk žadintuvą, žodžiu, laikykis tas porą dienų kažkiek daugiau kariškos drausmės ir tau tikrai pasiseks.



2017-09-15

Ėsk penktadienį

Kai iš ekologiško/smart ofiso parvažiuoji lizingine mašina į savo butą, įsigytą už būsto paskolą, kai patogiai įsitaisai ant IKEA sofos su akcijiniu alum ir čipsais, tada supranti, kad penktadienio vakaras yra tai, dėl ko tu iš viso gyveni. Penktadienio vakarą tu dar gali kažkaip išvengti minčių apie pirmadienį. O jau rytoj, šeštadienio rytą, tavo vaizduotė pieš filmukus apie tai, kaip pirmadienį per rytinį whiteboardą tavo viršininkas mėto iki skausmo nuvalkiotas motyvuojančias citatas, o tu entuziastingai kratai galvą ir pataikūniškai šiepi dantis. Ėsk savo penktadienį, kol jis nesibaigė, tu jį užsidirbai.

2017-08-30

Dūmų uždanga slepia medžių pjovikus?

Vilnius, 2017 08 29 6:30 val.
Instagram, AR 1:1

Kaip susikurti feisbuko koverius su protingomis citatomis

Feisbuko koveris faktiškai yra tavo veidas, jis skirtas tam, kad žmonės matytų, koks tu deep ir čia ne kiekvienam duota pasiekti tokį levelį.
Citatos turi sukrėsti smegenis ir tas žmogus, kuris perskaito tuos protingus žodžius, turi iš karto pagalvoti, kokie tai yra protingi žodžiai, kad jis iš tikrųjų ir pats lygiai taip pat visą laiką galvojo, tik tu pirmas tai užrašei.
Geriausiai tos citatos pasidaro ir gaunasi patraukliausios tada, kai yra naudojamas taip vadinamas veidrodžio principas arba kitaip tariant akis-už-akį principas, nu pavyzdžiui:
„Nesirūpink tais, kurie nesirūpina tavimi“
„Jei nebeeini į priekį, tai reiškia, kad eini atgal“
„Gali išvaryti žmogų iš kaimo, bet kaimo iš žmogaus – ne“
„Ne garsas skamba tyloj, o tyla garse“
„Nesvajok apie planus, planuok savo svajones“
„Liūdna šikna džiugiai nepirstelėsi“
„Aplankyk Lietuvą, kol Lietuva neaplankė tavęs“
„Jei tu nenueisi į kitų žmonių laidotuves, jie neateis į tavo“
„Neieškok lengvų kelių, tegul lengvi keliai tavęs ieško“
„Tegul pončka būna tokia kaip tu, o ne tu kaip pončka“
„Nevaizduok šikančio katino, tegul katinas tave vaizduoja“
„Nevaryk dievo į medį, tegul dievas tave varo į medį“
„Nemesk kelio dėl takelio, mesk takelį dėl kelio“
„Negirk dienos be vakaro, pasikviesk vakarą ir su juo girk dieną“
„Obuolys nuo obels netoli terieda, o nuo kriaušės – toli“
„Tyli kiaulė gilią šaknį knisa, o gili šaknis tylios kiaulės neknisa“
„Meski dešrą, lašinius, degtinę, valgyki daržoves su grietine, o be grietinės – nevalgyk“.
Manau, kad jau pagavai mintį, tai dabar pats pasidarysi. Aišku, jei tavo feisbuko koveris su bemvsu arba audine, tai viskas čia gerai, kai saka, nevermaind, geriau nieko nekeisk.

Image may contain: one or more people, ocean, sky, text, outdoor, water and nature

2017-04-23

2017-01-29

Atsikandau nuo pačios šaknies



Prieš mane Joninos Lipskienės knyga „Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai“.
Sakau, atsigersiu iš gaivaus lietuvių liaudies išminties šaltinio, atkąsiu kąsnį nuo pačios šaknies. Iš šios knygos parinkau jums posakių ir citatų  apie vaikų auklėjimą, bendravimą su šeimos nariais, kaimynais, bendruomenės atstovais. Nes juk duokim garo, nes Naisiai, nes kur tu, gandriuk, bėgi.

Kas tu per vyras, kad nemoki jai kakarinę uždaryti!
Kakarinę tuojau uždarė, kai motina pašventino su rykšte.
Bobai koserės neužčiaupsi, vis los.
Rado mūsų griovy kažkokį vaiką kiugeles (vyteles) pjaunant, nučiupo ir išdirbo kailį.
Nu, vaikeli, tai gavai nuo tėvo – kailis vėl buvo vanojamas.
Gerai kailį aldabijo tėvas, vis tiek neklauso.
Reikia tik gerai tau kailį su diržu išangyti, daugiau nieko!
Motina jau vėl vaikui audžia kailį!
Nuausk kailį su šakikočiu gerai ir užsikiš žiaunos!
Kur mano pagalys, aš vėl katei išbalnosiu kailį.
Kad įčirškino į kailį, tuojau panai visi knikiai (kaprizai) išgaravo.
Reik drėbt tam vaikui į kailį, nieko nebus.
Ar sudrožei į kailį tam vaikpalaikiui: toks jau neklausymas, kad baisu!
Mažam vaikui, kad ir nenori, reikia krėst į kailį, kad blogai daro.
Kažin Vytelis ar sukrės kada Irutei į kailį?
Kai įlupo su diržu į kailį, tai tam kartui nurimo.
Gali kiek nori duoti į kailį – neklauso, ir tiek.
Ponas, bizūną pasiėmė ir davė tai bobai į kailį.
Tai tu nenori jam pusryčių virt – duosiu skūron, kad tu taip darai.
Vaikas gageno, gageno (juokėsi), kol kailin gavo.
Rodos gavo į skūrą nemažai, bet paaugo ne žmogus, ir tiek.
Boboms reik į kailį įkrėsti.
Kad maža buvo, tėvas irgi gerai pylė į kailį už neklausymą.
Pakasyk seniui skūrą su lazda ir nustos niekus tauškęs.
Noriu vyro, kurs netelžia skūros.
Tėvui jakna užkaito, jau puls muštis.
Ar reikės ištaisyti klyną?
Jei bloga sriuba, Žonca užrašydavo šešiolika į klyną – du kartus ant metų būdavo plakimai.
Pritiko kaip kumštis prie akies.
Kai pakišo panosėn kumštį, tuoj burną uždarė.
Ko riogsai lyg kalė, kumščių persiėdus.
Kad būt mažiem kuprą išaudęs, būtų kitokie išaugę.
Reikėjo mažai išengt kuprą, ne dabar laikas mokyt.
Partraukė per kuprą su diržu gerai, ir dabar vaikas kaip vaikas.
Vaikas pats prašosi, kad užvežtų per kuprą.
Tik žiuk tai moteriškei per kuprą – ir negyva.
Ar nori? Aš tau tuojau mentikaulį su pagaliu sutrupinsiu!
Nagai dega, noris muštis.
Jei gerai apaus tėvas nugarą, nebereikės bernų.
Motina jai gerai įkasė nugarą, bet kas iš to.
Išliuobė nugarą jai vyrelis – ot, ir meilė!
Išpilk katei nugarą, ar akla esi, matai, kur lenda!
Tėvai mušo, nugarą šukavo, kad nezbitkytumėm.
Tam vaikui vėl reiks nugarą dyžt, vėl šunį paleidęs.
Kai įklosiu dirsėn, tai žinosi.
Nutilk, tuoj gausi į pūdymą!
Nieko nebus, reikės tam pampokšliui į dugną įkrėsti.
Kad aš tau užplėšiu lazda per paskuigalį, tai tu žinosi kuo Dievas vardu.
Nu nu, vaikeli, tavo pasturgalis atsakys, tik išmindyk man rasodą.
Atskalbk gerai pasturgalį, tai bus mergaitė kaip šilta vilna!
Nevaikščiok į tuos šokius, dar kas naktį tau patursį ištarkuos.
Išakės senis jai pūdymą.
Reikia tikį rūrą įkirst, ir bus gerai.
Padaro galva, atsako skeltuma.
Turbūt nori, kad per sėdimąją užtvočiau, kad negirdi ką sakau.
Vaikams duoda su diržu į sturplį, kad neklauso tėvų.
Tau, vaike, užpakalis niežti, ir tiek, kad vis kasdien suleidi gyvulius į javus.
Paėmęs branktą kad aš tau dėsiu per sprandą!
Pajus mano tėvas, nulenks tavo strėnas, bėk bėk, berneli!
Palygins vyras strėnas ir vėl bus gerai.
Anądien jis vėl Irmai tratino šonkaulius, mačiau kaip bėgiojo aplink namą.
Nebuvo kas mažam šonus apdailin, tode ir išaugo ragai!