Dingęs paveiksliukas #3

Dingęs paveiksliukas #2

Dingęs paveiksliukas #1

Reality Check

Darbas vs vilkas

Na ir kas, kad gali

Gal nebegrauš

#faktas, kad socdemų vado rinkimus laimėjo Gintautas Paluckas, žadina viltį, jog bebrai dar atsiims už nugraužtą Lietuvą.

Noriu

Citata

Iliustracija © herta.lt

Faktas Nr.18

Faktas Nr.17

Patarlė

>iliustracija: herta.lt

Neklausyk, ką tau sako

#V16

Pati esmė

Atsikandau nuo pačios šaknies

Prieš mane Joninos Lipskienės knyga „Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai“.
Sakau, atsigersiu iš gaivaus lietuvių liaudies išminties šaltinio, atkąsiu kąsnį nuo pačios šaknies. Iš šios knygos parinkau jums posakių ir citatų  apie vaikų auklėjimą, bendravimą su šeimos nariais, kaimynais, bendruomenės atstovais. Nes juk duokim garo, nes Naisiai, nes kur tu, gandriuk, bėgi.

Kas tu per vyras, kad nemoki jai kakarinę uždaryti!
Kakarinę tuojau uždarė, kai motina pašventino su rykšte.
Bobai koserės neužčiaupsi, vis los.
Rado mūsų griovy kažkokį vaiką kiugeles (vyteles) pjaunant, nučiupo ir išdirbo kailį.
Nu, vaikeli, tai gavai nuo tėvo – kailis vėl buvo vanojamas.
Gerai kailį aldabijo tėvas, vis tiek neklauso.
Reikia tik gerai tau kailį su diržu išangyti, daugiau nieko!
Motina jau vėl vaikui audžia kailį!
Nuausk kailį su šakikočiu gerai ir užsikiš žiaunos!
Kur mano pagalys, aš vėl katei išbalnosiu kailį.
Kad įčirškino į kailį, tuojau panai visi knikiai (kaprizai) išgaravo.
Reik drėbt tam vaikui į kailį, nieko nebus.
Ar sudrožei į kailį tam vaikpalaikiui: toks jau neklausymas, kad baisu!
Mažam vaikui, kad ir nenori, reikia krėst į kailį, kad blogai daro.
Kažin Vytelis ar sukrės kada Irutei į kailį?
Kai įlupo su diržu į kailį, tai tam kartui nurimo.
Gali kiek nori duoti į kailį – neklauso, ir tiek.
Ponas, bizūną pasiėmė ir davė tai bobai į kailį.
Tai tu nenori jam pusryčių virt – duosiu skūron, kad tu taip darai.
Vaikas gageno, gageno (juokėsi), kol kailin gavo.
Rodos gavo į skūrą nemažai, bet paaugo ne žmogus, ir tiek.
Boboms reik į kailį įkrėsti.
Kad maža buvo, tėvas irgi gerai pylė į kailį už neklausymą.
Pakasyk seniui skūrą su lazda ir nustos niekus tauškęs.
Noriu vyro, kurs netelžia skūros.
Tėvui jakna užkaito, jau puls muštis.
Ar reikės ištaisyti klyną?
Jei bloga sriuba, Žonca užrašydavo šešiolika į klyną – du kartus ant metų būdavo plakimai.
Pritiko kaip kumštis prie akies.
Kai pakišo panosėn kumštį, tuoj burną uždarė.
Ko riogsai lyg kalė, kumščių persiėdus.
Kad būt mažiem kuprą išaudęs, būtų kitokie išaugę.
Reikėjo mažai išengt kuprą, ne dabar laikas mokyt.
Partraukė per kuprą su diržu gerai, ir dabar vaikas kaip vaikas.
Vaikas pats prašosi, kad užvežtų per kuprą.
Tik žiuk tai moteriškei per kuprą – ir negyva.
Ar nori? Aš tau tuojau mentikaulį su pagaliu sutrupinsiu!
Nagai dega, noris muštis.
Jei gerai apaus tėvas nugarą, nebereikės bernų.
Motina jai gerai įkasė nugarą, bet kas iš to.
Išliuobė nugarą jai vyrelis – ot, ir meilė!
Išpilk katei nugarą, ar akla esi, matai, kur lenda!
Tėvai mušo, nugarą šukavo, kad nezbitkytumėm.
Tam vaikui vėl reiks nugarą dyžt, vėl šunį paleidęs.
Kai įklosiu dirsėn, tai žinosi.
Nutilk, tuoj gausi į pūdymą!
Nieko nebus, reikės tam pampokšliui į dugną įkrėsti.
Kad aš tau užplėšiu lazda per paskuigalį, tai tu žinosi kuo Dievas vardu.
Nu nu, vaikeli, tavo pasturgalis atsakys, tik išmindyk man rasodą.
Atskalbk gerai pasturgalį, tai bus mergaitė kaip šilta vilna!
Nevaikščiok į tuos šokius, dar kas naktį tau patursį ištarkuos.
Išakės senis jai pūdymą.
Reikia tikį rūrą įkirst, ir bus gerai.
Padaro galva, atsako skeltuma.
Turbūt nori, kad per sėdimąją užtvočiau, kad negirdi ką sakau.
Vaikams duoda su diržu į sturplį, kad neklauso tėvų.
Tau, vaike, užpakalis niežti, ir tiek, kad vis kasdien suleidi gyvulius į javus.
Paėmęs branktą kad aš tau dėsiu per sprandą!
Pajus mano tėvas, nulenks tavo strėnas, bėk bėk, berneli!
Palygins vyras strėnas ir vėl bus gerai.
Anądien jis vėl Irmai tratino šonkaulius, mačiau kaip bėgiojo aplink namą.
Nebuvo kas mažam šonus apdailin, tode ir išaugo ragai!

Geležinės Lapės knygos jau knygynuose

Didžioji iliustruota Geležinės Lapės patarimų knyga ir Geležinės Lapės knyga genialioms mintims užrašyti, kurias išleido leidykla Alma Littera, jau knygynuose.

Abi knygas iliustravo dailininkė Herta Matulionytė-Burbienė.

Ačiū Dievui, Mamai ir visiems, kurie prisidėjote išleidžiant knygas, o taip pat visiems, kurie jas pirksite taip paremdami Geležinės Lapės kūrybą.

Iron Fox goes English

Būk orientuotas į klientą

Įdomus sutapimas: tai tie patys žmonės, kurie sako „prioritizuoti“.

Labai gero kugelio receptas

Labai geras kugelis

Šį kugelį pavadinome VMG kugeliu. Nes juo sugriovėme virtuvės mitą, jog tokią niūrią lapkričio šeštadienio popietę derėtų pasidaryti salotyčių ir jas žebenti springstant džiaugsmo ašaromis.
Nuskutame 3 kg bulvių.
Pusę kilogramo šviežios šoninės supjaustome smulkiais kubeliais.
Porą didesnių svogūno galvų taip pat supjaustome.
Šoninę paskrudiname keptuvėje, kai gražiai apskrunda – suberiame svogūnus ir apkepame.
Kol kepa šoninė su svogūnais, sutarkuojame bulves Mažeikių gamybos tarkavimo mašina. Tai užtruks porą minučių.
Į sutarkuotas bulves skubiai suberiame 5-6 susmulkintas į miltelius vitamino C tabletes ir išmaišome.
Supilame 150 ml verdančio pieno, taip pat keptą šoninę ir svogūnus.
Įdedame valgomąjį šaukštą druskos, išmaišome ir supilame į kepimo indą. Tinka skardinis, stiklinis, o geriausia – silikoninis.
Kepame iki 200° C įkaitintoje orkaitėje 1 valandą.
Fotografuojamės prie iškepto kugelio, dedame nuotrauką į Instagramą ir feisbuką. Visi laikina ir pavydi.
Geležinė paslaptis: gali kiek nori kartų dėti nuotraukas su kugeliu, cepelinais, blynais ar kibinais, visada susilauksi gausybės laikų.
Su salotytėm taip lengva nebus.

Receptas © @9uodegos

Geležinės Lapės knygos

Artimiausiu metu leidykla Alma Littera jums pateiks dvi Geležinės Lapės knygas.

#kuotuo

Helovynas

Kad uždraustų

Prieš Paleckį

Landsburgeriai

Iliustracija © Herta Matulionytė-Burbienė

Neatsilik

Skaityk

Lapių gatvės lentelė

Neišduok

Viskas bus gerai

Išvalyk čakras

Pokemon GO

Kokie orai bus 2016 metų vasarą

Klausimėli, užsiduok

Pati efektyviausia nemokama lieknėjimo programa

Pasipuošk kuklumu

Be smart

Atsakymai į klausimus

Čia atsakymai į žurnalisto klausimus. Gal bus įdomūs ir jums.

Kaip gimė Geležinė Lapė? Kuo jus sudomino feisbuko personažo idėja?

Geležinė Lapė atsirado dėl praktinio būtinumo. Trumpa istorija tokia: romantiškame Anykščių krašte yra Lapių Vienkiemis, kuris paaugus vaikams mūsų šeimai tapo ne toks reikalingas, todėl nutarėme jį parduoti. Po kurio laiko tapo aišku, kad reikia rasti tokius žmones, kuriems reikia būtent šios sodybos. NT ekspertai patarė sugalvoti būdą, kaip žinią apie šį įstabų turtą paskleisti kuo plačiau. Kam pasakoju tikrąją Geležinės Lapės atsiradimo istoriją, tas nepatikliai dėbčioja manydamas, kad eilinį kartą jį trolinu. Bet tai tiesa. Feisbukas yra vieta, kur renkasi galimi Lapių Vienkiemio pirkėjai, todėl reikėjo sugalvoti, kaip ir kuo juos sudominti.

Kodėl pasirinkote Lapę? Ką jums reprezentuoja šis gyvūnas?

Geležinė Lapė – tai 25 metrų ilgio skulptūra Šiauliuose prie senųjų kapinių, kuriose ilsisi mano senelis Juozapas, ir prie Talšos ežero, už kurio matosi gimtieji namai. Geležinės Lapės viduje yra 1,20 m plieninė širdis, o joje įdėta kapsulė, o toje kapsulėje – vario plokštė su iškaltais palinkėjimais ateities kartoms ir keliais faktais iš dabarties epochos. Geležinės Lapės uodega atsukta į Vilnių, kuris buvo įkurtas todėl, kad Gediminas, matote, susapnavo Geležinį Vilką. Vilkas yra stipresnis už lapę žvėris, tas tiesa, bet lapė – gudresnė. Šiais laikais lapės internetuose jau pradeda išstumti katiniukus. 

Aš pats ilgokai girdėdavau apie Geležinę Lapę, net pamatydavau vieną kitą postą, bet ilgokai [klaidingai] galvojau, kad jūsų tikslinė auditorija – tai jaunos merginos. Tik vėliau supratau, kad klystu. Kaip jums pavyksta patikti ir toms pačioms jaunoms merginoms, ir 27 metų mizantropiškam vyrui?

Patinka tikriausiai todėl, kad Geležinė Lapė labai stengiasi visiems patikti, kad sukviestų kuo didesnę auditoriją, kuriai galėtų skleisti žinią apie parduodamą sodybą. Tikiuosi, kad tos jaunos merginos, kurios sudaro net 70 proc. mano auditorijos, paklausys Lapės ir pasidalins skelbimu apie parduodamą sodybą su tėvais ar giminėmis, nes Lapė siūlo €300 premiją tam, kas suras pirkėją (UPD: jau nebesiūlo, nes niekam nebereikia). Mizantropiškiems vyrams €300 taip pat ant kelio dažnai nesimėto. 

Geležinėje Lapėje matau ir pakankamai daug socialinio komentaro. Ironiškai komentuojate tai, koks svarbus šiuolaikiniame pasaulyje įvaizdis, kaip gyvenimas socialiniuose tinkluose yra nelyginant menas. Kodėl jums įdomu kalbėti apie šiuos dalykus?

Man įdomu apie tai kalbėti tikriausiai todėl, kad atradau naują, dar neišbandytą sritį, ją nuolat tiriu, stebiu žmonių reakcijas, mokausi iš jų, tuo pačiu metu teigiu, kad atseit aš juos mokau. Nuo galimų netikėtumų mane saugo išsamus diskleimeris.

Nevengiate pakalbėti ir apie politiką. Ar yra tabu temų, kurių Geležinėje Lapėje niekada nebus? Ar tiesiog kalbate apie viską, apie ką norite kalbėti?

Vengiu temų ad hominem, bet kartais nepavyksta to išvengti. Esu dešiniųjų pažiūrų, o kairiojo flango personos – puiki žaliava memams, nes dažnai pačios persišauna sau kojas, kartais daugiau kaip kartą per dieną. Taip, yra jautrių temų, kurių vengiu, nes vos jas palietus subėga didžiųjų portalų komentuotojai ir pradeda man aiškinti, kaip turėčiau galvoti, o aš labai nemėgstu, kai man aiškina. Todėl – taip, susilaikau nuo tam tikrų temų. Primenu – mano tikslas yra parduoti Lapių Vienkiemį žmonėms, kurie supranta, ką jie įsigyja ir kodėl tokia kaina jiems yra priimtina.

Kas jums yra Geležinė Lapė? Eksperimentas? Saviraiškos forma? Savotiškas tyrimas? Kūrybinis aktas?

Taip taip, visi jūsų išvardinti elementai. Geležinė Lapė per ketvertą pastarųjų metų tapo dalimi manęs. Matyt, kai sodyba bus parduota, įdėsiu plakačiuką „Visiems ačiū. Visi laisvi“ ir selfį su žmogumi, gavusiu €300 premiją. Tada visi suvoks, kad Geležinė Lapė baigė savo misiją, pradės maldauti, kad neuždaryčiau puslapio, ir aš tada pagalvosiu, kaip čia pasielgus toliau. 

Kokią matote Geležinės Lapės evoliuciją? Feisbuke gerbėjų jau dešimtys tūkstančių. Ar yra galimybių, kad šis personažas išaugs feisbuko ir tinklaraščio ribas?
 

Geležinė Lapė nenustojo evoliucionuoti nuo pat 2013 metų. Prašurmuliavo projektas Klišės, atsirado Geležinės Lapės nukaldintos ir plačiai naudojamos naujos grotžymės #pakoučinimai, #kąveikti, #slyvarerum ir kitos.

Feisbuko ribos seniai peržengtos: 22 tūkstančiai sekėjų Instagrame, 2600 – Twitteryje, šimtai Tumblr, Pinterest ir G+.

Ateitis parodys. Ačiū, kad domitės. 

Geležinė Lapė

 gelezinelape.lt

Vienintelis

Tai normalu

Kas būtų, jei būtų

Apie epitafijas

Kartą sutiko vilkai kiškį ir maloniai pasisiūlė jį suėsti. Kiškis jiems sako:

- Kiek čia to manęs tėra, nieko nepasisotinsit. Verčiau jus nuvesiu ten, kur ganosi avių banda.
Vilkai nutarė neėsti kiškio. Eina paskui jį, eina, o alkis juos kankina vis labiau.
- Dar toli eiti, ką?
- Nu jau nebetoli, va, už kalnelio, jau tuoj tuoj.
Bet vilkai nebeištvėrė ir suėdė kiškį. Mažoka jo, iš tikrųjų. Paėjėjo už kalnelio, ogi žiūri – avių banda ganosi. Papietavo vilkai sočiai. Vienas jų tada ir sako dantis rakinėdamas:
- Nelabai gražiai čia gavosi su tuo kiškiu. Gal grįžtam, palaidosim jo likučius kaip pridera.
Grįžo, palaidojo, uždėjo akmenį ant kapo ir svarsto, kokią čia epitafiją užrašius.
Bičiuliui kiškiui? – koks gi jis bičiulis, jei jį suėdė kiti bičiuliai.
Priešui kiškiui? – koks gi jis priešas, jei atvedė pas avių bandą.
Parašė: Kiškiui, mūsų konsultantui ir partneriui.

Valentynka

Noriu tau padėti patikėti savimi

Nenumirk durnas

Išlaisvink gebėjimus

Dalykas, kurio niekas nežino