2018-02-14

V16 vėliavėlės pagal Geležinę Lapę (DIY)


Ką daryti, jei parduotuvėse vėliavų nebėra, o mažų vėliavėlių Vasario 16 patiekalams ar tiesiog namams papuošti niekada pirkti ir nebuvo? Tenka pasidaryti patiems ir pajusti tikrą pogrindžio dvasią.

Tai labai paprasta, o be to  labai geras projektas, tiksliau, beveik pinterestinis DIY projekčiukas, puikus užsiėmimas su gudriais ir crafty artsy pants vaikais (geriau jiems duoti žirkles, peiliu atsargiai dirbkit patys), mielais draugais ar patriotinis teambildingo workšopas su kolegomis ofise. Ofise galima dar geriau pajusti kokia laisva yra Lietuva: gali laisvai vartoti visokius anglicizmus, žodžiu basically, šį DIY galit užsižymėt kaip prisiimtą čelendžą prodžektui, gerai susiteambildint ir paimprūvint bendrą teamo vaibą per friday fun.

Šiam pasidaryk-pats projektui reikės:
  • ant popieriaus atspausdintų Trispalvių (PDF čia);
  • žirklių;
  • grubios dildės ar švitrinio popieriaus (nebūtinai);
  • laužomųjų ašmenų peilio;
  • liniuotės;
  • pieštukinių klijų;
  • medinių grilio pagaliukų;
  • foninės muzikos: puikiai tiks Vytauto Kernagio dainos, idealu – Danieliaus Dolskio plokštelė.
Ko reikės projektui.

Vėliavėles greičiausiai ir tiksliausiai suraižysite peiliu liniuotės pagalba. Žirklės irgi tiks, tik užtruksit ilgiau, anksčiau tik taip ir karpydavau:


Sukarpytas vėliavėles perlenkite pusiau kaip atvirukus:

Sulenktos vėliavėlės. Fone – Beatos Nicholson mintis šventiniame "Beatos virtuvė" numeryje.

Klijais gerai patepkite lenkimo liniją, tuomet  tik vieną sulenktos vėliavėlės pusę:


Jei norite trumpesnio vėliavėlės stiebo, jį lengvai patrumpinsite žirklėmis, tiesa, iešmelio medis dažnai atšimpa, tad stiebo galą galite nušlifuoti ir užapvalinti dilde ar švitriniu popieriumi.

Lenkimo liniją sulygiuokite su pat pagaliuko galu ir popierių gerai prispauskite prie medžio. Tuomet pirmiausia atsargiai sulygiuokite ir suklijuokite vėliavėlės kraštus. Idealu, jei pirma sulips kampai, o tik paskui sulipinsite likusią vidurinę dalį. Atsargiai ir lėtai braukite pirštais stiebo link, stengdamiesi, kad abi vėliavėlės pusės suliptų glotniai ir neliktų raukšlių. Štai taip atrodo prilipinta lenkimo linija ir suklijuoti vėliavėlės kampai:



Baigtos V16 vėliavėlės.
Baigtos vėliavėlės smeigiamos į cepelinus, kugelį, bulvinius blynus ar kitą šventinį patiekalą, tarsi Gediminaičių stulpai. Paskui vėliavėles galima padovanoti kaip suvenyrą šventės svečiams  jie būna tokie laimingi kaip kažin ką, parsineša namo ir džiaugiasi jomis visus metus. Kai kurie mūsų šeimos draugai jų yra sukolekcionavę ir už keletą metų. Jei kas stebitės, kad Vasario 16 kažkas švenčia namie ir dar su draugais, nebesistebėkite ir apsidairykite, galbūt jau likot vienintelis nešvenčiantis.

Kaip vėliavėlės atrodo susmeigtos į cepelinus, galite pamatyti poste apie Vasario 16 cepelinus, parašytame dar 2006 metais. Dėl labai gero kugelio recepto jums irgi nereikia jaudintis.

Linkiu išradingos Vasario 16! Ne už kalnų ir Kovo 11, tų vėliavėlių vėl prireiks  tad būkit budrūs ir pasiruošę.

Veronika Bendoriūtė
Instagram: @veronika.bendoriute | @artveronica

2018-02-04

Kaip pasidaryti selfį

1. Jau sakiau, kad profilio nuotraukai geriau selfio nesidaryti, išimtis galėtų būti, jei nusiselfinai su kokiu nors selebričiu, sakykim, su Donatu Montvydu arba Vaidu Baumila, tada tai kokybė iš viso nesvarbu. Jei yra galimybė, stenkis selebričiui pridėti savo delną ant sikspeko. Tą patį būtinai daryk, jei fotografuojiesi su savo vaikinu, dar kilstelėk koją 45–90 laipsnių kampu. Čia toks jau kaip ir standartas, žinai juk.

2. Jei noras pasidaryti selfį yra kilęs, tai tada ir darykis jįjį. Patarimų, kaip pasidaryti selfį, pilni internetai, tai aš čia nesikartosiu, rašau tik tai, ko internetuose tikrai nerasi. Kadangi jau sumokėjai už šią knygą, tai sužinok didžiąją selfio paslaptį: selfis turi būti kitoks, negu tavo feisbuko draugių, geriau, jei jis bus biškį juokingas. Viena panelė, žinok, tai žiauriai išgarsėjo internetuose, kai atsikėlusi rytą pasidarė selfį prieš veidrodį, kuriame matėsi, kad unitaze kažkas ten plūduriuoja. Tiktai to kartoti tikrai nesiūlyčiau, nebent tu esi Mantas Katleris, tai ir pati žinai, kaip durnus selfius darytis. O paprastai (kol kas) merginai geriausia besiselfinant elgtis kiek neįprastai: nenutaisyti dakfeiso, kaip kokia visiška ariogala, ar užsidėti kepurę iš picos, išsproginti akis, krutinti ausis ar plekšnoti jomis per veidą, sugalvosi pati, prisimink kokį mokyklos vakarėlį, peržiūrėk šios knygos iliustracijas – tikrai kils idėjų.

3. Pati selfių režisūra ir jų skaičius per parą priklauso nuo tavo tikslų. Jei jau turi vaikiną, tai gali išsidirbinėti, kiek tiktai nori. O jeigu vaikino neturi, tai labai jau keistų selfių darytis nepatartina, nes potencialus kandidatas į tavo vaikinus gali pamanyti, kad tu durna, ir nelaikinti tavo nuotraukų ar iš viso tave atfriendinti. Tada jau teks šiek tiek daugiau orientuotis į meinstrymą – darytis daugiau selfių su vis naujais rūbais ir šukuosenomis, stengtis labiau pabrėžti ir išryškinti savo privalumus: atstatyk ir išpūsk krūtinę, įtrauk pilvuką, atmesk atgal plaukus, atstatyk užpakaliuką, lyg tipo tverkintum, gali dar koją atmesti, kaip 1 punkte nurodyta. Dakfeiso gal geriau nesidaryk, o tai čia internetuose toks kaip ir trendas visaip tyčiotis iš bučiniui sustatytų lūpų. Na, pati nuspręsk, tu geriau žinai, kas tau tinka.

4. Apskritai reikia stebėti, kokias nuotraukas įsikelia tavo draugės, o ypač atidžiai reikia stebėti konkurentes dėl vaikino. Jei tik joms nusileisi, šansai užkariauti jo dėmesį labai sumažės, o gal net iš viso atsidursi friendzonoje. Nepyk, kad taip sakau, juk aš noriu tik patarti ir todėl sakau teisybę. Tai sakau tau: jei konkurenčių selfiai įdomesni, paslaptingesni ir seksualesni – nepasimesk, atidžiai perskaityk dar kartą šią knygą, peržiūrėk puikiąsias iliustracijas ir tau tikrai kils minčių, kaip nugalėti tas, nepabijokim to žodžio, kales.

2018-01-17

Ar dažnai reikia keisti feisbuko profilio nuotrauką



1. Žmonės, kurie dažnai keičia profilio nuotrauką feisbuke, visus galų gale užknisa. Ką reiškia „dažnai“? Aš manau, kad nereikia įkelti (aploudinti) naujos profilio nuotraukos kiekvieną kartą, kai apsirengi kitus rūbus arba pasidarai kitokią šukuoseną. Dažniau kaip kartą per dieną nepatariu to daryti. Į kitą kraštutinumą irgi nereikia mestis – bent kartą per metus feisbuko profilio nuotrauką būtinai reikia pasikeisti, jei tu jaunesnė nei 40 metų. Paskui jau galima naudoti geriausiai pavykusias iš ankstesnių metų. 

2. Jei įkėlus naują profilio nuotrauką kokias 10 minučių nėra nė vieno laiko, tai gali būti du scenarijai: arba visos nualpo iš pavydo, arba nuotrauka nelabai gerai atitinka tavo kuriamą įvaizdį. Tokiu atveju gal geriausia būtų parodyti tą nuotrauką savo babytei ir iš jos reakcijos spręsti, ar reikia ištrinti nedelsiant. 

3. Jei įkėlus naują profilio nuotrauką iš karto pasipila dešimtys palaikinimų, tai gali būti irgi du scenarijai: arba tavo nuotrauka iš tikrųjų labai gera, arba ją laikina tik iš gailesčio, kad tu neverktum. Ypač reikia suklusti, jei komentaruose draugės deda daug emodžių (tipo širdelių, šuniukų ir šypsenėlių) ir dar pakomentuoja: „Gražuolyyyyyteeee!“ ar „Aš apaaaakus kaip tu fainiai atrodai, vaaaau.“ Tokiu atveju irgi rodyk tą nuotrauką babytei. Jei teks nuotrauką ištrinti, tada truputį taip labiau triumfuojančiai pažliumbk.


2018-01-06

Lussekatter arba karališkos bandelės, kurių neatsisakytų net Trys Karaliai

Šios mielinės bandelės su šafranu yra labai mėgstamos švedų. Paprastai jos kepamos Šv. Liucijos (šved. Lucia) dieną, gruodžio 13, taigi nuo šios šventosios vardo ir kilęs jų pavadinimas. Taip pat dar vadinamos lussebulle, saffranskuse ir t.t. – pavadinimų daug, dažnai tai priklauso nuo tešlos suraitymo būdo. Internete galite rasti įvairių schemų. Pavyzdžiui, vienas iš tešlos suraitymo būdų yra vadinamas prästenshår, turbūt dėl to, kad švedams kažkada tokia forma priminė kunigo plaukus, o gal peruką.

Kodėl turėtumėte norėti jų paragauti? Priežastis nuspėjama – jos dieviškai skanios, o svarbiausia – mokėdami kepti lussekatter apie Švediją jau žinosite daugiau nei vidutinis lietuvis ir švedui jas pagyrę padarysite didesnį įspūdį nei paminėję ABBA, IKEA ar Astrid Lindgren. Beje, nėra taip jau blogai jei Astrid Lindgren yra jūsų vienintelis koziris, tik nesakykite ko nors tipiško kaip: Eina sau, man taip patiko tas Pepės taškuotas arklys. Geriau prisiminkite kokią kitą Lindgren knygą, pavyzdžiui „Emilis iš Lionebergos“ ir sakykite: Geriausiai įsiminiau tą epizodą, kur Emilis savo sesutę Idą užkabino ir pakėlė ant vėliavos stiebo, o iš tolo vežimu atriedantys giminaičiai pamanė jog ten kabo Danijos vėliava. Ida juk buvo persijuosusi savo suknelę balta juosta!
Arba trumpesnį kokį: Žiauriai geras buvo ten, kur ant Emilio tėčio išvertė visą puodą kraujinių vėdarų!
Iškart BOOM ir WOW, švedai jūsų draugai for life. Grįžtam prie bandelių recepto.

Diskleimeris: Šafraną Lietuvoje parduoda pakeliais po 0,12 g. Vienas toks pakelis kainuoja €2,49, palyginimui – €20750,00 už kilogramą. Prabangu, juk šiuo prieskoniu bandelės kukliai primena, kad buvo sugalvotos Švedijos karalystėje. Porą kartų susilaikykite nuo didelio McDonaldʼs komplekso – štai ir susitaupėte šafranui. Švedijoje šafraną parduoda pakeliais po 0,5 g. Jo nerasite savitarnos salėje, reikia prašyti kasoje: Ursäkta, jag skulle vilja ha två paket saffran, tack! Kasininkė(-as) jums paduos mažyčius pakelius ir maloniai nusišypsos, nes žino – kepsite kažką iš šafrano tešlos.

Dar vienas svarbus momentas dėl šafrano: Tuose vengriškuose „Kotányi“ pakeliuose, kuriuos rasite Lietuvoje, šafrano dalelės bus tokios pailgos, tarsi žolelės. Tuo tarpu švedai, ko gero, iš anksto ruošdami tradicinei saffransbröd tešlai, jį supakuoja pardavimui susmulkinę į grūdelius. Todėl rekomenduoju Lietuvoje pirktą šafraną šiek tiek susmulkinti grūstuve – taip jis atiduos daugiau aromato ir spalvos.

Tešlai reikės:
1 g šafrano
150 g sviesto
2 puodelių pieno
50 g mielių
1 a.š. druskos
0,5 puodelio su kaupu cukraus
870 g miltų

Papuošimui:
1 kiaušinio
Razinų

Sviestą ištirpinkite puodelyje. Pieną pakaitinkite iki drungnumo. Mieles išmaišykite su šaukštu cukraus, kad jos ištirptų. Į kitą dubenį suberkite druską, cukrų ir miltus. Labai rekomenduoju į tešlą papildomai įdėti porą saujų razinų, paprastai jos naudojamos tik papuošti šias bandeles. Šafrano grūdelius, prieš sumaišydami su tešla, mažame dubenėlyje patirpdykite šaukšte pieno išmaišę su šiek tiek cukraus, išeis toks geltonas skystis. Tada jį galite supilti į tešlą, supilkite ir mieles, pieną bei sviestą. Ginkdie į tešlą neįmuškite kiaušinio kaip nudoroma kai kuriuose lussekatter receptuose. Kiaušinis bandeles tik sukietins, geriau jau įdėkite daugiau sviesto nei nurodyta ingredientų sąraše. Viską maišykite iki vientisos masės, tešla neturi nei per daug lipti, nei būti pernelyg sausa. Ji turi išeiti ryškiai geltona kaip kryžius Švedijos vėliavoje. Arba kaip plotas vaizduojantis saulę Lietuvos vėliavoje. Arba kaip geltona šviesoforo šviesa, dar žinoma kaip „beveik žalia“.

Tešlą uždenkite drėgnu virtuviniu rankšluosčiu ir palikite ją pakilti kambario temperatūroje 60 min ar ilgiau.

Iškilusią tešlą dalinkite lygiomis dalimis tol, kol turėsite vienodus gabalėlius. Suraitytų bandelių ilgis turėtų būti apie 3-4 cm. Kepdamos jos iškils dar du ar tris kartus, taigi darykite kuo mažesnes. Tokių bandelių turėtų išeiti apie 70.

Kepimo skardoje, ant kepimo popieriaus bandeles išrikiuokite it kareivius – taip, kad jas išeitų suskaičiuoti sudauginus kraštines eiles. Jas papuoškite razinomis ir patepkite plaktu kiaušiniu, kad iškepusios blizgėtų.
Bandeles kepkite 220°C orkaitėje apie 10 min. Jos turi lengvai apskrusti. 
Iškepusios atrodo štai taip. 

Bandelės puikiai tiks Kalėdoms, Naujųjų metų vakarui, Trims Karaliams ar Kovo 11-ai.
Skanaus!

Veronika Bendoriūtė
@ ArtVeronica