Kai įdėjau į
instagramą šližikų nuotrauką,
tai ėmėte klausinėti recepto. Prieš pačias Kalėdas nebuvo laiko, tai tarpušvenčiu
iškamantinėjau žmoną kiek ten ko reikia, kad gautusi tokie geri. Tai surašau esmę punktais, kaip esu įpratęs:
1. Pas mus
Šiaulių krašte kūčiukus vadina šližikais, tai ir mes šeimoje taip vadinam.
2. Yra dar tokių
davatkų, kur sako, kad, atseit, gink Dieve negalima naudoti pieno. Tai nenaudokit, o mes
naudosim, nes taip skaniau.
3. Esmė čia ta,
kad šližikai turi gautis paprasto gero skonio, be jokių ten priedų‑briedų‑vanilių‑cinamonų‑razinkų, – taip, kaip mus išmokė tėvai ir seneliai.
4. Reikės 1 kilogramo
aukščiausios rūšies miltų, pusės litro pieno, 50 gramų natūralių mielių, kokių
200 gramų cukraus, 200 gramų aguonų, arbatinio šaukštelio druskos ir 4 šaukštų
aliejaus.
5. Miltus
persijojame, kad būtų puresni ir kad įsitikintume, kad juose daugiau nieko nėra
išskyrus miltus.
6. Pieną
pašildome, kad būtų šiltas, kokių 30 laipsnių.
7. Supilam ant
mielių tą cukrų, užpilam pienu ir viską išmaišom, kad gautųsi tokia košytė,
tada supilame maždaug pusę miltų.
8. Tuo pat metu
reikia aguonas užpilti verdančiu vandeniu, kad pabrinktų. Galima naudoti mažiau
aguonų, bet mums patinka su daugiau aguonų, kad nebūtų viena aguona vienam
šližikui. Pirkit naujas aguonas, o ne naudokit likusias pernykščias kaip kokie
skrudžai.
9. Po kokios
pusės valandos tešla jau bus pakilusi, tada užberiam ant jos likusius miltus, aguonas
ir viską gerai išminkome, apdengiame švariu audeklu ir padedame pastovėti
šiltai.
10. Po geros valandos
tešla jau bus pakilusi, tada ją vėl paminkome, kad būtų mažiau oro puslyčių.
11. Tešlą
kočiojame ir pjaustome mažais gabaliukais, sudėliojame gražiai ant kepimo
popieriaus eilėmis, kad būtų galima suskaičiuoti daugybos būdu šližikus. Gera
žinoti, kiek vietos užima 1000 šližikų. Be to, jie nebus sulipę.
12. Kepti reikia
180‑190 laipsnių temperatūroje. Nuo orkaitės toli nueiti nepatartina, nes
iškepa per kokias 10 minučių ar mažiau, geriau jau nuolat stebėti ir nesudeginti. Šližikai turi
būti gelsvi, bet ne rudi.
