Puslapiai

2019-07-13

Kaip teisingai vadinti chrusasanus


Neseniai feisbuke skelbiau apklausą Kaip teisingai vadinti chrusasanus ir prašiau komentaruose surašyti jūsų naudojamus ar siūlomus naudoti chrusasanų pavadinimus. Nukopijavau visus jūsų pateiktus variantus į Excelį, surūšiavau pagal abėcėlę, ištryniau besidubliuojančius įrašus, ir žemiau pateikiu jums rezultatą. Ačiū jums už pasidalinimą.

bulkos
chorasontai
chorišai
chorokrusai
chorošenai
chososenai
chramesai
chrasantelganargamalsantai
chrasasenai
chrasasentai
chrasenai
chrasentai
chrasiėntai
chriensansai
chriesantai
chrizantemai
chroisentai
chroisoisantai
chrokosenai
chromasemai 
chromosomai
chromosomatai
chromosomtai
chronasentai
chroniasanai
chroniški rageliai
chroniukai
chronometrai
chrorošentašai
chrosaenai
chrosai
chrosaisantai
chrosanesai
chrosantai
chrosantemai
chrosasasenai
chrosasasentai
chrosasenai
chrosasentai
chrosasentinai
chrosentinai 
chrosontai
chrososanai
chrososantai
chrososenai
chrosuandas
chrosusanai
chrosusanenai 
chrozendai
chruasansai
chruasėjai
chruasosisunai
chrumsumsantai
chruosaintai
chruosasintanai
chrusananai
chrusanentai
chrusasanai
chrusasantai
chrusasenai
chrusasenosantai
chruscikai
chrusenai
chrusentai
chrususaninai
chujasanas
churusasanai
chusanantai
croissantai
croksanai
croksanitai
gruozontai
Hare Kṛṣṇa
heresenai
horokrusai
hrasasentai
hrasenai
hresenai
hrosanai
hrosasenai
hrosenai
hrososenantai
hrozentenai
hruasentai
hrumusomai
hrusenai
hrusentai
hrusomonai
huseinai
kilogramentai
kirosanai
korazonai
kornetai
korosonai
korsetai
koruskantai
krasanenai
krasasenai
krasasentai
krasasuanai
krasonai
krasosai
kresantai
kreščentai
kriu zuzanos
kriukriuksonai
kroasongai
kroisantai
kroisonsantai
krokai
krokisantai
krokisasantai
krokosanai
krokososanai
kroksanai
krokseliai
kroksenai
kronsansentai
kronštatai
krosainiai
krosanai
krosananai
krosanenai
krosanentai
krosaninai
krosanitai
krosantai
krosantanai
krosantatitai
krosantenai
krosasanai
krosasenai
krosasentai
krosasentas
krosikliai
krosinkanai
kroskrantai
krosnonetai
krosoasenai
krosonai
krososantai
krososentai
krososonetai
krososontai
krostanentai
krosusantanai
krosusenai
krozantai
kruagitanai
kruananisai
kruasanas
kruasanelės
kruasanetai
kruasantras, vieno niekada neužtenka
kruasasai
kruasasentai
kruaseniai
kruasesenai
kruasesenentai
kruasonai
kruažanai
krucifiksai
krukriuksonai
krusainai
krusasanai
krusasananai
krusasasasanai
krusasenai
krusentai
krusosanenai
krusuansai
krususenai
krušanai
krušonai
kruvasanai
kurasanai
kurosanai
kursantai
kursentai
kurvasanai
kvaksantinai
mini batonai
mokasinai
neplochenai
prancūziski kronansai
prancūziškas čeburėkas
prancūziški sluoksniuotos trapios tešlos duonos rageliai be įdaro arba su
prancūziški sluoksniuotos trapios tešlos pyragėliai be įdaro arba su
prancūziškos pončkos
roksanai
sevendeisai
skuazanai
sluoksniuoti tešlainiai su kepto cukraus ídaru
sluoksniuotos tešlos pusmėnuliai
sukryžiukai
suktieji traškainiai
sviestiniai rageliai
šventakrua
šventiniai bankuchenosanai
trasanai
traškentai
traškieji suktainiai
traškios bandelės
x**jansonai
x**jsasanai
xrasentai
xrepsenai
xrososenai

2019-06-15

Sapiegų parkas ir aš

Sapiegų parke, prie Antakalnio seniūnijos, Antakalnio g.17, vakar atidaryta fotografijų paroda „SAPIEGŲ PARKAS IR AŠ“ – fb.com/events/334234090585486/
Na ir kas, kad atidaryta, pasakysite jūs, šimtai tų parodų dabar visokių vyksta, ko man ten eiti, gūžtelėsite pečiais. Ogi tas, kad Vilniaus valdžia – taip taip, ta pati, kurią ką tik entuziastingai išsirinkome – planuoja iškirsti 200 medžių, nes yra patvirtinti planai atkurti barokinį Sapiegų parką. Norint kažką atkurti, reikia žinoti, kaip tasai dalykas atrodė. Mokslininkai sako, jog jokių patikimų istorinių duomenų, kaip šis parkas atrodė XVII a., nėra. Todėl antakalniečiai, išgirdę apie tokius planus, atsiuntė įsimintinų fotografijų iš šio unikalaus Vilniaus kampelio kasdieninio gyvenimo. Tose fotografijose tarp medžių ir lapų žaidžiantys vaikai, vilniečiai smagiai ir ramiai leidžiantys laiką. Šiandienos Sapiegų parkas, kurio augmenija formavosi dešimtmečiais – tai visų vilniečių turtas.
Kodėl tik dabar sugalvojau apie tai parašyti? Ogi todėl, kad tik šiandien pirmą kartą apsilankiau Sapiegų parke ir savo akimis pamačiau tuos ketinamus kirsti medžius. O iki šiandienos tai galvojau maždaug taip: na, matau ten kažkur feisbukuose kažkokius ginčus dėl Sapiegų parko, na, rėkaloja sau kažkokie medžių apkabintojai ir žvakelių degaliotojai, kurie tikriausiai apie medžius nieko neišmano, kad tik parėkti, o va štai rūpestingasai Povilas Poderskis ir net pats Vilniaus meras Remigijus Šimašius stengiasi išaiškinti nesuprantantiems, kas čia viskas iš tikrųjų tai juk yra visai kūl: yra neginčytinųjų specialistų parengtas detalusis planas, pagal kurį iškirsim menkaverčius medžius ir pasodinsim a lia barokinių klombų gėlynėlį, o aplink dar apsodinsim brangiom ir vertingom vazoninėm šiltnaminėm liepom and shit, žinokit, bus ten visokie fontanai, balionėliai, cukrinės vatos į valias, ir pagaliau bendruomenės dvasia atsikvėps iš naujo virš savo laimės dar nesuvokiančių miestelėnų galvų ir nuskris į žydrą tolį tartum paukštė.
Ir kai važiavau į Sapiegų parką, tai ir tikėjausi pagaliau savo akimis pamatyti tuos menkaverčius uosialapius klevus, dar gal kokias Chruščiovo laikais komjaunuolių subotnikų metu sodintas šlykštumingas tuopas ar panašaus tipo košmaraičius.
OU. MAI. GAD. Apėjęs visą prieštankinę EIKOS tvorą buvau visiškai ir galutinai apšąlęs: prie pačių geriausių norų ten nu niekaip nerasi ne tik 200, bet ir 20 medžių, kuriuos verkiant reikėtų kirsti, kokie planai dėl ateities ten bebūtų.
Aš šiaip savo nuomonę reiškiu tikrai labai retai, ir jei jau reiškiu, tai apie tuos dalykus, kuriuos tikrai kažkiek išmanau. Tai mano nuomonė tokia: valdžia žmonėms knisa protą tam, kad apknistų, gal ir didesnių tikslų turi, tik tie didesni ne visiems.
Ką siūlau, kad jau toks gudrus? Pateikiu jums tris paprastus kriterijus, dėl kurių reikėtų verkiant kirsti mieste augantį medį, jei tas medis atitinka bent vieną iš jų. Esu diplomuotas miškininkas, kaip ne kaip, tai va tie kriterijai:

1. Jei medis yra labai sergantis arba nudžiūvęs, arba yra labai senas, išpuvusiu kamienu ar pažeistomis šakomis, todėl audros metu dėl to gali lūžti, virsti ir kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.

2. Jei medis yra projektuojamų valstybinės (tarptautinės, tarpgalaktinės) reikšmės statybų vietoje, ir jo perkelti į kitą vietą techniškai neįmanoma, todėl tenka jį nukirsti, jei už tai balsavo 70 proc. referendume dėl to medžio nukirtimo dalyvavusių balsavimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių, arba jei akivaizdu, kad tikrai tikrai reikia (pvz. išdygo iš sėklos berželis Gedimino piles bokšte ir jo niekas nekirto tol, kol pradėjo mūras trupėti).

3. Medis yra uosialapis klevas (Acer negundo) – tai invazinė rūšis, stelbianti vietines medžių rūšis.
Mano kategoriška nuomone, visokie kiti bandymai pateisinti medžių kirtimą yra ne kas kita kaip įžūlus proto krušimas ir bandymas žmones laikyti durnesniais už save. Aš čia visai nenoriu būti nei mandagus nei nieko, nes čia akivaizdus bulšitas tokie ketinimai.
Jei jau tvorą aptvėrėt, tai tegul būna ji tol, kol pastatysite suolelius, šiukšliadėžes, vaikų žaidimų aikšteles, įrengsite apšvietimą ir nutiesite lygius takelius mamytėms ir tėveliams, kad jie galėtų ramiai, nedardėdami vežioti vežimėlius su miegančiais kūdikiais – Vilniaus piliečiais.

Ačiū už dėmesį. Laukiu atnaujinto Sapiegų parko su esamais medžiais

2019-03-27

Visi sūpuoja pirmagimius



Pragyvenau šiame pasaulyje jau daugiau kaip pusę amžiaus ir niekada savo aplinkoje, nei mieste, nei kaime nebuvau girdėjęs žmones sakant „mano pirmagimis“, gal kažką praleidau ar iš viso gyvenu ne ten, kur reikia ir ne taip, kaip reikia. Esu girdėjęs veterinarijos gydytoją apie karvę sakant „pirmaveršė“. Tai tokiam iškreiptam pasauly gyvenu. O žiniasklaida man bando įteigti, kad visi sūpuoja pirmagimius ir viskas čia ok. Bet kiekvieną kartą perskaitęs tą „pirmagimis“ prisimenu vaikystėje matytas liūdnas karvės akis, žvelgiančias į mėlyną pirštinę iki pečių užsitempusį veterinorių.

Štai, realios antraštės iš portalų.

A.Jagelavičiūtė jau sūpuoja pirmagimį
A.Vedrickaitė su mylimuoju M.Šeiboku sūpuoja pirmagimį
A.Adamovič ir Ž.Gečas tapo tėvais: sūpuoja pirmagimį
Agnieška jau sūpuoja pirmagimį Luką
Aleksandras Pogrebnojus ir Monika Račiūnaitė jau sūpuoja pirmagimį
Anžela ir Žygimantas Gečai jau sūpuoja pirmagimį
Baleto primarijus N. Juška jau sūpuoja pirmagimį
Britų komikas Russellas Brandas sūpuoja pirmagimį
Buriuotoja sūpuoja pirmagimį
Buvusi „Victoria's Secret“ žvaigždė sūpuoja pirmagimį
Buvusi TV laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė jau sūpuoja pirmagimį
Dainininkas Tautrimas Rupulevičius-Onsa jau sūpuoja pirmagimį
Dainininkė A. Vedrickaitė sūpuoja pirmagimį
Dainininkė I. Puzaraitė jau sūpuoja pirmagimį
Dainininkė N. Pareigytė jau sūpuoja pirmagimį
Danieliaus Bunkaus sužadėtinė Viktorija Siegel sūpuoja pirmagimį
Dizainerė Olesia Les ir fotografas Gediminas Daškevičius sūpuoja pirmagimį
Dizaineris G. Paulauskas su žmona sūpuoja pirmagimį
Erica Jennings jau sūpuoja pirmagimį
Futbolininkas Darvydas Šernas su žmona Sandra jau sūpuoja pirmagimį
Garsioji „Playboy“ gražuolė jau sūpuoja pirmagimį
Gintarė Valaitytė jau sūpuoja pirmagimį
Gintaro Rinkevičiaus dukra Rūta jau sūpuoja pirmagimį
Greta Lebedeva ir Aleksandras Kazakevičius jau sūpuoja pirmagimį
Imtynininkas Aleksandras Kazakevičius su žmona Greta sūpuoja pirmagimį
Ypatingas džiaugsmas aplankė mentalistą Nicholą Kin – jis sūpuoja pirmagimį
Išskirtinių bruožų modelis Rasa Ciūnė ir jos vyras sūpuoja pirmagimį
Jurga Šeduikytė jau sūpuoja pirmagimį
Justina ir Justinas Jaručiai jau sūpuoja pirmagimį
Lengvaatletė A. Skujytė jau sūpuoja pirmagimį
„Lietuvos balso“ dalyvė I. Anankaitė-Kalašnikovienė sūpuoja pirmagimį
Lietuvos ryto aukštaūgis M.Petravičius jau sūpuoja pirmagimį
Linas Adomaitis su žmona jau sūpuoja pirmagimį
M.Lukauskis jau sūpuoja pirmagimį sūnų
Marijonas ir Ieva sūpuoja pirmagimį
Muzikantas Gerai Gerai jau sūpuoja pirmagimį
O. Pikul jau sūpuoja pirmagimį!
„Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ žvaigždė sūpuoja pirmagimį
Ramūnas Rudokas su žmona Justina Rudoke jau sūpuoja pirmagimį
Rūta ir Deividas sūpuoja pirmagimį
Seimo narė Agnė Bilotaitė sūpuoja pirmagimį
Slapta susituokusi reperė Cardi B jau sūpuoja pirmagimį
Stano nuo antradienio sūpuoja pirmagimį
Stilistė A.Gilytė sūpuoja pirmagimį
„Vyras už pinigus“ žvaigždė Robas Schneideris sūpuoja pirmagimį
Vytenis ir Monika Jasikevičiai sūpuoja pirmagimį!
Vitulskių šeima jau sūpuoja pirmagimį

2019-03-17

Broliai latviai


Iš mano projekto Klišės @ facebook.com/surmuliuoja. Klišiškumui iliustruoti naudoju antraštes daugiausia iš interneto naujienų portalų. „Broliai latviai“ nėra klišė, nes latviai ir yra mūsų broliai, tik latviai. O premjeras Skvernelis sako visai ką kita, nes jam nepasakė, kad nedera taip sakyti. 


2019-02-20

Pasaka #3

Yra tokia pasaka.

Tempia asiliukas į kalną vežimą su mėšlu, iš tikrųjų tai net ne su mėšlu, o su autentiškais rinktiniais šūdais.

Tie šūdai taip žiauriai smirda, kad tam asiliukui net nėra kuo kvėpuoti. Bet jis vis tiek įnirtingai tempia tą vežimą į kalną visas šnopuodamas ir prakaituodamas, kaip koks asilas. 

Pro šalį bėga lapė. 

„Nu bet tai asile tu asile, gal jau mesk tą smirdantį vežimą, kol dar neapsivėmei, juk uždusi, tai paskui dar ir padvėsi.“

„Neaiškink čia man, ryža, ką man daryti, o gal čia toks mano čelendžas, nu tipo iššūkis. Supratai?“

2019-02-10

Viskas čiki

Vieno veiksmo vieno paveikslo tarkuotų bulvių tragedija 

Trukmė – iki 30 sekundžių

Veikėjai:
Monika – gerai atrodanti ir žinanti savo vertę panytėlė
Dijardas – pasiturintis ir žavus inteligentiškas jaunuolis stilingais akiniais

Mizanscena: Prieškario laikų ar steampunk epochos (nelabai ir suprasi) Vilniaus kavinė. Už stalelio sėdi Monika ir Dijardas. Dijardas aiškiai susinervinęs. Monika lengvai šypsosi, žvilgsnis – gudrios nugalėtojos. Tyliai groja muzika iš Spotifajaus pleilisto.

Dijardas (glamžydamas servetėlę, aistringai): Monika, noriu tau kažką pasakyti.

Monika
(abejingai): Nu, sakyk.

Dijardas
(toliau glamžo servetėlę, neryžtingai): Net nežinau, kaip čia pradėti.

Monika
(įsmeigusi žvilgsnį į tolį, bet su tokia paslėpta viltimi): Nu, sakyk, sakyk.

Dijardas
(kiek trūkčiojančiu balsu, jaudindamasis): Tu žinai, man atrodo, kad pastaruoju metu aš kažkaip pasikeičiau... Aš net nežinau... Pasidariau kažkoks grubus su tavimi. Rečiau kalbu apie meilę. (Monikos žvilgsnis giedrėja, matosi palengvėjimas) Ar tau neatrodo, kad aš prie tavęs paprasčiausiai pripratau?

Monika (nepiktai, lyg juokdamasi): Nezysk, viskas čiki.

Dijardas (su palengvėjimu atsidūsta ir pamoja padavėjui): Sąskaitą!

(Rodomi titrai, kreditai)

2019-02-06

15 asmeniškų klausimų Geležinei Lapei




Klausė: miško žurnalas ŽVĖRYS
Atsakė: Geležinė Lapė®

Kodėl jūsų toks durnas pseudonimas – Geležinė Lapė? Negalėjot geresnio susigalvoti, na, koks Geležimantas ar koks, pavyzdžiui, ai net nežinau, koks Geležinkelis?

Kad jūsų klausimas irgi durnas, gal reikėjo labiau pasirengti prieš intervą, o dabar, matau, net špargalkės jokios neturit pasirašiusi, ko čia klausite. Šiaip, jei būčiau koks politikas, tai visai nesiparinčiau. Patyrę politikai dažnai net neatsako į jiems pateiktą klausimą, jie tik varo į eterį tai, kas jiems reikalinga, ar jiems Miliūtė, ar koks Jakilaitis, ar kokia Makaraitytė, kuriai jokie atsakymai iš viso neįdomūs. Žinokit, čia tokia gudri politikų strategija, ką ir besakyti. Pripažįstu, kad ta strategija man atrodo labai fainiai

Geležinė Lapė yra kiečiausia skulptūra Šiauliuose, o gal net Lietuvoje, už tą Kauno arklį tikrai geresnė. Su gyva lape pirmiausia susipažinau ir artimai susidraugavau savo sodyboje. Kiekvieną penktadienį varydavom į tą savo sodybą prie Kavarsko, nu kur koldūnai skanūs.

O kodėl būtent penktadieniais, kodėl ne kokiais pirmadieniais?

Todėl, kad visi normalūs žmonės visada turi pasiėmę būsto paskolas, jie pirmadieniais ir kitomis darbo dienomis eina į darbą, o tik po darbo ir tik penktadieniais grūdasi su savo lizinginėm tojotom ir folksvagenais prie išvažiavimų iš miesto vienu būriu, vedini taip vadinamo bandos jausmo. Na, čia kai tūkstančiai žmonių vienu metu daro vieną ir tą patį veiksmą ir todėl jie pasijunta esantys vienas kūnas, vienas kaimas, visas miestas, visa Lietuva, visas pasaulis (pasijutimai pasaulio dalimi pas mus jau trendina). Visi kaip vienas kartu važiuoja prie jūros, lankyti kapų, sveikinti mamų ir stengtis bent tą dieną nesusipykti, kartu sėda prie Kūčių stalo dėdami visas pastangas laikytis nežinia kieno nustatytų papročių, kartu eina į blokbasterius, Knygų mugę, Kaziuko mugę, eina žiūrėti, kaip artimieji bėga maratonus arba fejerverkų.

Bet čia tikriausiai paprasto paaiškinimo nėra. Naujieji kapitalistiniai santykiai sukūrė naują visuomenės sanklodą, jos narių įpročius ir elgsenos modelius: darbo savaitę kentėk ofisinio gyvenimo atmosferinį slėgį, penktadienį išsitaškysi, per savaitgalį kažkaip atsigausi. Užmerk akis, įsivaizduok žiurkėną bėgantį rate. Tai va, toks paveikslėlis. Ane, Rokiški? Čia ne jums sakau, čia Internetų Diewui.

Kodėl dirbate banke, ar jums ne gėda?

Geras klausimas. Dirbu todėl, kad nemirčiau badu. Bet jūs to nesuvoksite, išlepinta žurnaliste, jūs net neįsivaizduojate, kas tai yra badas. Aš jo irgi nesu patyręs, bet užtat įsivaizduoju. Ir ne, man ne gėda. Gėda turi būti tiems, kurie nenaudoja mokėjimo kortelių, o tik dievina grynuosius. Ką jie bando apgauti? Mokesčių inspekciją? VMI mato viską, tik nespėja iš visų išpešti tuos šešėlinius pinigus. Čia turiu nukrypti nuo klausimo ir pakalbėti apie tai, kaip reikia visiems laiku susimokėti mokesčius ir gerbti beigi mylėti VMI.

O ar jūs atkreipėte dėmesį, kokie mandagūs mūsų bankomatai? Jie visada paklausia, ar klientas norės smulkių, jie taip užprogramuoti. Maksimos kasininkės Gedimino prospekto pusrūsyje prieš kokį 15 metų į pasisveikinimą atsakydavo lediniu „Cэntū būs?“, dabar jos jau perprogramuotos klientų aptarnavimo mokymuose, mandagios kaip kazino programėlė. Bankomatus irgi galima užprogramuoti taip, kad jūs pats jaustumėtės kaltas, kuriems velniams jums reikia tų smulkių. Duokit arbatpinigius stambiais ir pasakykit kiek norite grąžos, tai tada smulkiųjų problema bus nebe jūsų.

Nors ir neklausėte, bet pasigirsiu, kad grynųjų iš viso nenaudoju, jei nepriima kortelių, apsisukęs einu ten, kur priima.

Kodėl taip gerai kalbate apie bankomatus? Tai ką, jums bankomatas geresnis už žmogų?

Taip, geresnis. Bankomatas visada atiduoda jūsų uždirbtus pinigus būtent jums, jei nepamiršote PIN, ir niekada neaiškina pastatytu balsu, ką su jais daryti. Ir šiaip jie yra gero charakterio, tik žmonės kartais be reikalo pyksta ant bankomatų jau vien dėl to, kad pats žodis skamba kiek dirginančiai (bankas+automatas), juk mažai kas žino, jog kartais bankomatai sutrinka dėl trečiųjų šalių, tokių kaip VISA, MasterCard ir kitų kortelių kompanijų, kaltės.

Bankomatai nori, kad mes vieną kartą suprastume, jog atsiskaityti negrynaisiais yra ir greičiau, ir, ką čia slėpti, higieniškiau. Grynieji pinigai yra bankomato saviraiškos, savęs įprasminimo priemonė. Pasiimti grynųjų iš bankomato (visi sako „išsigryninti“, bet tai juk visiška nesąmonė taip sakyti) kainuoja nemažus komisinius, tad bankomatas palaimingai tyli kaskart, kai jūs įkišate į jį savo kortelę, sumaigote mygtukus ir laukiate banknotų išspjovos. Bankomatui taip gera atpylinėti grynaisiais, kad jis po kiekvieno atpylimo vis klausia, ar norite dar, ir tikisi jūsų aistringo TAIP.

Kodėl imliojate dantų krapštukus iš stovelio ir juos laužote? Kažko nervinatės?

Jūs gal pati biškį atsipalaiduokite, kas čia per pastebėjimai tokie? Gal aš tiesiog esu toks žmogus, kuris bendraudamas visada kažką maigo rankoje ar kišenėje, ir tikriausiai stotų nejauki tyla, jei nebūtų ką maigyti. Ir taip jau brangiai sumokėjau už kavą ir eklerus (jėzau, trys eurai praktiškai už vien tik vandenį), todėl juk norisi nors kažką gauti už dyką, va dar servetėlių daugiau pasiėmiau. Oi, tas dantų krapštukų sukaliojimas tarp pirštų ir lengvas delno bedžiojimas yra kažkas tokio, čia kaip einant per pievą nubraukinėti smilgų žiedynus ar rūgštynių sėklynus, kaip rinkti medžių lapus rudens parke, kaip ieškoti gražių akmenukų ar apgludinto stiklo gabalėlių jūros pakrantėje. Galima būtų apsieiti ir be to, bet neišeina.

Man pačiam tai nemalonu matyti žmones, kurie naudoja dantų krapštukus pagal paskirtį – krapštosi dantis – viešoje vietoje, kad ir prisidengę burną delnu, atseit, jie nerealūs etiketo guru: išmano apie krapštukų naudojimą taip, kaip koks Drukteinis apie kojinių dėvėjimą. Kavinės galėtų tuos krapštukus laikyti lauke, tik tada krapštukai patirtų nepageidautiną atmosferos reiškinių poveikį, todėl geriausia būtų prie kavinės įėjimo pastatyti tokius à la inkilus, kur po stogeliu būtų parašyta „Dantų krapštukai bendravimui palengvinti“, ir dar reiktų įrengti kažkokį krapštukų dozatorių, kad paspaudus raudoną mygtuką kitas krapštukas iškristų ne anksčiau kaip po 20 sekundžių. Tiek laiko tikrai niekas nelauks. Be dozatoriaus gudručiai ims kuo daugiau krapštukų, tai tada tie inkilėliai stovės tušti, ir dėl to kils nesibaigiantys konfliktai taip įtūžusių klientų ir teisia besijaučiančios administracijos. Čia jums ne knygų apsikeitimo nameliai, kur niekas net kreiva akimi nežiūri į makulatūrai tinkančias knygas. Bet gal geriau tegul kiekvienas nešiojasi nuosavus dantų krapštukus, kaip kad nešiojasi servetėles nosiai, verkimui ar kitiems tikslams.

Jei būtumėte ne lapė, o kregždutė, į kokius šiltuosius kraštus išskristumėte?

Pirmiausia, niekur neišskrisčiau, nes labai myliu Lietuvą, biškį dabar nuverksiu posmelį, nes susigraudinau.

Be to, išskristi reikia mokėti. Pavyzdžiui, varnos išskrenda pietų link, bet neužilgo grįžta pažiūrėti, ar toli nuskrido, tai taip ir neišskrenda, na, toliausiai gal iki kokių konteinerių prie kokios „Biedronkos“ Balstogėje ar Augustave. Kiek pamenu iš ornitologijos mokslų, mūsiškiai baltieji gandrai žiemai nuskrenda pačion Afrikon, net iki Kenijos ar Ugandos. Ten jie buriasi į tūkstantinius būrius tam, kad išgyventų ir drąsiau atremtų nepatiklius vietinių paukščių ir jais besimaitinančių plėšrūnų žvilgsnius.

Kaip galvojate, kodėl neatiduoda lizingas pinigų, jei per garantinį laikotarpį automobilis nei karto nebuvo sugedęs?

Tikrai, kodėl? Juk galėtų ir visokie ten bigbankai ir bobučių paskolų kontoros kiekvienam savo klientui dėl viso pikto duoti virvę ir ūkiško muilo. Jei neprireiktų – tie grąžintų gautą inventorių kartu su paskutine įmoka (plačiau ieškokite gūgle „shark loans“, „predatory lending“).

Dieve, dieve, kiek dar neįgyvendintų idėjų mūsų dinamiškame finansų pasaulyje.

Ar tyčiojasi iš jūsų socialiniuose tinkluose?

Akivaizdu, kokio atsakymo tikitės. Taip, tyčiojasi. Dabar jau jums geriau?

Už ką balsuosite per rinkimus?

Balsuosiu už tą ačkarikę.

Už Maldeikienę? Jei ne, tai kodėl?

Nu ne, už Šimonytę, Maldeikienė juk atsisakė. O kodėl... Man atrodo, kad lietuviai turi polinkį į savinaiką, jie kartais balsuoja iš keršto ir elgiasi kaip kokie padegėjai. Na, jiems gražu, kai viskas aplink liepsnoja mėlyna pragaro liepsna. Kita vertus, gal aš klystu, gal taip tie lietuviai elgiasi todėl, kad yra „meniškos sielos“.

Aš pats iš tikrųjų labai pergyvenu, kad dažnai nesuprantu kitų žmonių, ypač po rinkimų, nemoku susilieti su Tauta, kvėpuoti kartu su ja, gal esu tiesiog nejautrus. Gal ir tiesą portalai rašo, kad gyvename socialinių tinklų burbuluose, todėl nebesugebame ne tik blaiviai vertinti mus supantį pasaulį, bet ir apskritai jo nebematome.

Per kitus rinkimus pas sau pažadėjau nebebūti toks naivus ir atidžiau pasiklausyti, ką per „Panoramą“ sako žurnalistų kalbinamos bobulencijos, už ką balsuos, kuris gražiausias ir daugiausiai žada padidinti pensijas. Tai atsakymas būtų toks: kam jie taip daro yra visiška mistika, niekas to nežino. Vyskupas Antanas Baranauskas „Anykščių šilelyje“ rašė „dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino“, tai jis čia kaip pirštu į akį.

Ar kada gyvenime esate nepakėlęs ant žemės numestos duonos?

Ačiū, kad paklausėte, vėl susigraudinau kažkiek. Duonutės mėtyti nevalia, ji šventa, tas paprastas kaimo žmogus, tas valstietis įdiržusiomis rankomis lenkė nugarą, liejo sūrų prakaitą, kol užaugino duonutę, jei nukrito – pakelk, nupūsk, pabučiuok, persižegnok ir suvalgyk. O tai priviso dabar pilna tokių, kuriems jau nieko šventa nebėra. Taip pat slyvos, tos kur didesnės, irgi neturėtų būti mėtomos. Per gerai gyvenat visi, mes kai augom, tai gerbėm maistą, taip mus mokė, taip radom, taip ir paliksim.

Ar laikote naminius gyvūnėlius?

Žinau, kad tai gali jums nepatikti, bet nesu didelis naminių gyvūnėlių mylėtojas. Kita vertus, juos pakenčiu, kartais net pasaugau kokią savaitę šunį, jei kas paprašo. Kieno konkrečiai šunį pasaugau tai nenorėčiau minėti dėl asmens duomenų apsaugos taisyklių.

Esu girdėjusi, kad panoms motinos ar močiutės sako „Nesėdėk ant stalo kampo, nes vyro negausi ir senmerge paliksi“. Ką manote apie tokius dalykus?

Manote, kad tokia problema iš viso neegzistuoja? Aš taip nemanau. Šiais laikais santuokai tinkamų vyrų yra ne tiek jau daug, o iš tų milenialsų tai visai nieko gero, jie tokie mamyčių sūneliai, kad iš viso baisu. Bet sakyti, kad sėdėjimas ant kampo yra priežastis, kodėl negaus vyro yra tikrai kvailiausias dalykas kurį esu girdėjęs.

Ar rašinėjate dalykus ant lifto sienų?

Pats tikrai niekada nerašinėjau ant jokių sienų. Šiaip esu gyvenęs Fabijoniškėse ir ten esu važinėjęs liftu, mačiau jame užrašytus keiksmažodžius, bet maždaug tuo laiku atsirado internetas ir tų negražių žodžių liftuose ir visur kitur pasitaikydavo vis mažiau ir mažiau. Drįstu spėti, kad jie persikėlė į socialinius tinklus, čia tapo norminiais ir niekas niekuo jau seniai nebesistebi. Anądien kokia tai pirmaklasė 1G autobuse savo draugužei kažką bepasakodama keletą kartų pasakė „Ai, man po****“, tai visam autobuse tik aš vienas nustebau ir mintyse palinkėjau tos mergytės tėvams, kad pasidomėtų, ką tie žodžiai iš tikrųjų reiškia.

Ačiū už atsakymus.

Ačiū už klausimus.