1. Žmonės, kurie dažnai keičia profilio nuotrauką feisbuke, visus galų gale užknisa. Ką reiškia „dažnai“? Aš manau, kad nereikia įkelti (aploudinti) naujos
profilio nuotraukos kiekvieną kartą, kai apsirengi kitus rūbus arba pasidarai kitokią šukuoseną. Dažniau kaip kartą per dieną nepatariu to daryti. Į kitą
kraštutinumą irgi nereikia mestis – bent kartą per metus feisbuko profilio nuotrauką būtinai reikia pasikeisti, jei tu jaunesnė nei 40 metų. Paskui jau
galima naudoti geriausiai pavykusias iš ankstesnių metų.
2. Jei įkėlus naują profilio nuotrauką kokias 10 minučių nėra nė vieno laiko, tai gali būti du scenarijai: arba visos nualpo iš pavydo, arba nuotrauka nelabai gerai atitinka tavo kuriamą įvaizdį. Tokiu atveju gal geriausia būtų parodyti tą nuotrauką savo babytei ir iš jos reakcijos spręsti, ar reikia ištrinti nedelsiant.
3. Jei įkėlus naują profilio nuotrauką iš karto pasipila dešimtys palaikinimų, tai gali būti irgi du scenarijai: arba tavo nuotrauka iš tikrųjų labai gera, arba ją laikina tik iš gailesčio, kad tu neverktum. Ypač reikia suklusti, jei komentaruose draugės deda daug emodžių (tipo širdelių, šuniukų ir šypsenėlių) ir dar pakomentuoja: „Gražuolyyyyyteeee!“ ar „Aš apaaaakus kaip tu fainiai atrodai, vaaaau.“ Tokiu atveju irgi rodyk tą nuotrauką babytei. Jei teks nuotrauką ištrinti, tada truputį taip labiau triumfuojančiai pažliumbk.
(tai 14-as puslapis iš Didžioji iliustruota Geležinės Lapės patarimų knyga)
|
2018-01-17
Ar dažnai reikia keisti feisbuko profilio nuotrauką
>>
10:48
>>
feisbukas,
Geležinė Lapė,
knygos
2018-01-13
2018-01-06
Lussekatter arba karališkos bandelės, kurių neatsisakytų net Trys Karaliai
Šios mielinės bandelės su šafranu yra
labai mėgstamos švedų. Paprastai jos kepamos Šv. Liucijos (šved. Lucia) dieną, gruodžio 13, taigi nuo šios šventosios vardo ir
kilęs jų pavadinimas. Taip pat dar vadinamos lussebulle, saffranskuse ir t.t. – pavadinimų daug, dažnai tai
priklauso nuo tešlos suraitymo būdo. Internete galite rasti įvairių schemų.
Pavyzdžiui, vienas iš tešlos suraitymo būdų yra vadinamas prästenshår, turbūt dėl to, kad švedams kažkada tokia forma priminė
kunigo plaukus, o gal peruką.
Kodėl turėtumėte norėti jų paragauti? Priežastis
nuspėjama – jos dieviškai skanios, o svarbiausia – mokėdami kepti lussekatter apie Švediją jau žinosite
daugiau nei vidutinis lietuvis ir švedui jas pagyrę padarysite didesnį įspūdį
nei paminėję ABBA, IKEA ar Astrid Lindgren. Beje, nėra taip jau blogai jei
Astrid Lindgren yra jūsų vienintelis koziris, tik nesakykite ko nors tipiško
kaip: Eina sau, man taip patiko tas Pepės taškuotas arklys. Geriau prisiminkite
kokią kitą Lindgren knygą, pavyzdžiui „Emilis iš Lionebergos“ ir sakykite:
Geriausiai įsiminiau tą epizodą, kur Emilis savo sesutę Idą užkabino ir pakėlė ant
vėliavos stiebo, o iš tolo vežimu atriedantys giminaičiai pamanė jog ten kabo
Danijos vėliava. Ida juk buvo persijuosusi savo suknelę balta juosta!
Arba trumpesnį kokį: Žiauriai geras buvo
ten, kur ant Emilio tėčio išvertė visą puodą kraujinių vėdarų!
Iškart BOOM ir
WOW, švedai jūsų draugai for life. Grįžtam prie bandelių recepto.
Diskleimeris: Šafraną Lietuvoje parduoda
pakeliais po 0,12 g. Vienas toks pakelis kainuoja €2,49, palyginimui – €20750,00
už kilogramą. Prabangu, juk šiuo prieskoniu bandelės kukliai primena, kad buvo
sugalvotos Švedijos karalystėje. Porą kartų susilaikykite nuo didelio McDonaldʼs
komplekso – štai ir susitaupėte šafranui. Švedijoje šafraną parduoda pakeliais
po 0,5 g. Jo nerasite savitarnos salėje, reikia prašyti kasoje: Ursäkta, jag skulle vilja ha två paket
saffran, tack! Kasininkė(-as) jums
paduos mažyčius pakelius ir maloniai nusišypsos, nes žino – kepsite kažką iš
šafrano tešlos.
Dar vienas svarbus momentas dėl šafrano:
Tuose vengriškuose „Kotányi“ pakeliuose, kuriuos rasite Lietuvoje, šafrano
dalelės bus tokios pailgos, tarsi žolelės. Tuo tarpu švedai, ko gero, iš anksto
ruošdami tradicinei saffransbröd
tešlai, jį supakuoja pardavimui susmulkinę į grūdelius. Todėl rekomenduoju
Lietuvoje pirktą šafraną šiek tiek susmulkinti grūstuve – taip jis atiduos
daugiau aromato ir spalvos.
Tešlai reikės:
1 g šafrano
150 g sviesto
2 puodelių pieno
50 g mielių
1 a.š. druskos
0,5 puodelio su kaupu cukraus
870 g miltų
Papuošimui:
1 kiaušinio
Razinų
Sviestą ištirpinkite puodelyje. Pieną
pakaitinkite iki drungnumo. Mieles išmaišykite su šaukštu cukraus, kad jos
ištirptų. Į kitą dubenį suberkite druską, cukrų ir miltus. Labai rekomenduoju į
tešlą papildomai įdėti porą saujų razinų, paprastai jos naudojamos tik papuošti
šias bandeles. Šafrano grūdelius, prieš sumaišydami su tešla, mažame dubenėlyje
patirpdykite šaukšte pieno išmaišę su šiek tiek cukraus, išeis toks geltonas
skystis. Tada jį galite supilti į tešlą, supilkite ir mieles, pieną bei
sviestą. Ginkdie į tešlą neįmuškite kiaušinio kaip nudoroma kai kuriuose lussekatter receptuose. Kiaušinis
bandeles tik sukietins, geriau jau įdėkite daugiau sviesto nei nurodyta
ingredientų sąraše. Viską maišykite iki vientisos masės, tešla neturi nei per
daug lipti, nei būti pernelyg sausa. Ji turi išeiti ryškiai geltona kaip
kryžius Švedijos vėliavoje. Arba kaip plotas vaizduojantis saulę Lietuvos
vėliavoje. Arba kaip geltona šviesoforo šviesa, dar žinoma kaip „beveik žalia“.
Tešlą uždenkite drėgnu virtuviniu rankšluosčiu
ir palikite ją pakilti kambario temperatūroje 60 min ar ilgiau.
Iškilusią tešlą dalinkite lygiomis dalimis
tol, kol turėsite vienodus gabalėlius. Suraitytų bandelių ilgis turėtų būti
apie 3-4 cm. Kepdamos jos iškils dar du ar tris kartus, taigi darykite kuo
mažesnes. Tokių bandelių turėtų išeiti apie 70.
Kepimo skardoje, ant kepimo popieriaus bandeles
išrikiuokite it kareivius – taip, kad jas išeitų suskaičiuoti sudauginus
kraštines eiles. Jas papuoškite razinomis ir patepkite plaktu kiaušiniu, kad
iškepusios blizgėtų.
Bandeles kepkite 220°C orkaitėje apie 10 min. Jos turi lengvai apskrusti.
|
Iškepusios atrodo štai taip. |
Skanaus!
Veronika Bendoriūtė
@ ArtVeronica
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)