Rodomi pranešimai su žymėmis Geležinė Lapė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Geležinė Lapė. Rodyti visus pranešimus

2018-05-06

Apie ironiją


Kaip suprantate ironiją?

Ironija man yra daugiau ar mažiau paslėpta tikroji daiktų ar reiškinių prasmė, mano paties, kitų žmonių tikrieji jausmai ar ketinimai. Ironiškiausia tai, kad dažnai bandome būti ironiški, o pasakome tiesą.

Kaip manote, ironija palengvina ar apsunkina komunikaciją?

Palengvina tiems, kas ironiją suvokia panašiai ir ją panašiai naudoja. Su tais, kas ironijos nesupranta, bendrauti nėra malonu. Iš pradžių gal ir galima pasimėgauti tokio asmens trolingo galimybe, bet tik labai neilgam.

Kodėl savo pranešimuose naudojate ironiją?

Ironija man pačiam yra patogiausias būdas reikšti mintis. Ji atsiranda iš diskomforto, kartais iš beviltiškumo jausmo, galų gale pats gyvenimas yra labai ironiškas, todėl ironija geriausiai tinka tada, kai pasakoji apie gyvenimą tokį, koks jis yra, o ne tokį, koks būtų patogus mums. Argi ne ironiška, kad jums reikia parašyti darbą, o man atsakyti į jūsų klausimus, nors galų gale tas diplomas neišgelbėtų jūsų lėktuvo katastrofos atveju, taip pat ir manęs tie atsakymai, juk visi mirsime vieną gražią dieną arba skirtingomis dienomis, koks skirtumas, ir kam visa tai?

Kaip vyksta ironiško pranešimo kūrimas?

Ai, labai paprastai, nuvalau nuo balto rašomojo stalo maisto likučius, patogiai įsitaisau ant brangios odinės kėdės, tada pasirenku pranešimo temą (bakalaurinis, nutukimas, blogas oras, santykiai, nėra santykių, amžius, bloga valdžia, belenkas), tada sugalvoju kaip išdėliosiu banalią nuvalkiotą tiesą, kad grafiškai atrodytų patraukliai, parenku iliustraciją iš kokio unsplash.com ir spaudžiu „Save“. Tada įkeliu ir žiūriu, ar normaliai laikina, jei nelaikina – ištrinu ir viskas.

Kaip manote, kodėl žmonėms kartais sunku suprasti ironiją?

Yra žmonių, kuriems kartais sunku vandenį nuleisti, o kai kuriems ir ne kartais. Tokiems žmonėms mes padarome pastabą, jei jie nėra už mus galimai stipresni. Žmogui pasakyti „Tamsta, man rodos, nesupratote ironijos, tai nueikit į biblioteką, paskaitykit enciklopediją Pipediją or something“ būtų galima, bet nemanau, kad tai būtų veiksminga. Va, šį sakinį norėjau parašyti ironišką, bet gavosi arogantiškas.

Kiek, jūsų nuomone, išsilavinimas įtakoja ironijos supratimą?

Mano nuomone, išsilavinimas ironijos supratimui daro didelę ir neatitaisomą įtaką.

Kokiomis temomis, jūsų manymu, netinka naudoti ironiją?

Tokių temų nėra, tinka-netinka yra mūsų galvose. Prieš 30 metų negalima buvo ironiškai kalbėti apie Sovietų sąjungą, o dabar galima. Šiaurės Korėjoje ironija oficialiai neegzistuoja, o kai atidarys sienas, 25 milijonai staiga pasiilgs kelionės į pusiasalio pietus. Iš viskas bus okei.

Ar kurdami ironišką žinutę galvojate/ patiriate abejones, jog ji gali būti neteisingai suprasta?

Patiriu, nes kartais tos žinutės gaunasi tikrai nekokios, bet, kaip jau sakiau, jas ištrinu, kad nebesinervinčiau. Žmonėms reikia atitinkančios kokybės standartus, iš karto teisingai suprantamos ironijos.

Kokia tema Jums lengviausia sukurti ironišką/humoristinį pranešimą?

Lengviausia tai apie nutukimo problemą. Bet ar nuo to tampa lengviau tiems nutukusiems? Tikriausiai ne. Lengviau jiems pasidarys, kai jie pradės mažiau ėsti.

Ar įmanoma išmokti ironijos?

Taip, žinoma. Rekomenduoju Jon Winokur knygą The Big Book of Irony, ten surašyta, ką ir kaip reikia daryti. Aš jos neskaičiau, nes neturiu laisvų lėšų banko kortelės sąskaitoje. Kai man reikia, aš ir taip viską žinau.

Kaip manote, ar ironiškas požiūris į gyvenimo situacijas gali būti įgimtas?

Nesu genetikos specialistas, gūglinau ta tema, nieko neradau. Gal reikėtų ieškoti labai specializuotų šaltinių, deja, tam neturiu laiko. Savo nuomonės šiuo klausimu irgi neturiu.

Ar laikote save ironišku žmogumi?

Ir ironišku, ir cinišku, ir sarkastišku, ir arogantišku. Esu tikras blogio įsikūnijimas. Paskaitykit, ką apie mane rašo naujai internetuose bandantys prasimušti žmonės, ir jums nuslinks plaukai. Vėliavą jiems į rankas – blogio taip lengvai neišnaikinsi.

2018-02-04

Kaip pasidaryti selfį

1. Jau sakiau, kad profilio nuotraukai geriau selfio nesidaryti, išimtis galėtų būti, jei nusiselfinai su kokiu nors selebričiu, sakykim, su Donatu Montvydu arba Vaidu Baumila, tada tai kokybė iš viso nesvarbu. Jei yra galimybė, stenkis selebričiui pridėti savo delną ant sikspeko. Tą patį būtinai daryk, jei fotografuojiesi su savo vaikinu, dar kilstelėk koją 45–90 laipsnių kampu. Čia toks jau kaip ir standartas, žinai juk.

2. Jei noras pasidaryti selfį yra kilęs, tai tada ir darykis jįjį. Patarimų, kaip pasidaryti selfį, pilni internetai, tai aš čia nesikartosiu, rašau tik tai, ko internetuose tikrai nerasi. Kadangi jau sumokėjai už šią knygą, tai sužinok didžiąją selfio paslaptį: selfis turi būti kitoks, negu tavo feisbuko draugių, geriau, jei jis bus biškį juokingas. Viena panelė, žinok, tai žiauriai išgarsėjo internetuose, kai atsikėlusi rytą pasidarė selfį prieš veidrodį, kuriame matėsi, kad unitaze kažkas ten plūduriuoja. Tiktai to kartoti tikrai nesiūlyčiau, nebent tu esi Mantas Katleris, tai ir pati žinai, kaip durnus selfius darytis. O paprastai (kol kas) merginai geriausia besiselfinant elgtis kiek neįprastai: nenutaisyti dakfeiso, kaip kokia visiška ariogala, ar užsidėti kepurę iš picos, išsproginti akis, krutinti ausis ar plekšnoti jomis per veidą, sugalvosi pati, prisimink kokį mokyklos vakarėlį, peržiūrėk šios knygos iliustracijas – tikrai kils idėjų.

3. Pati selfių režisūra ir jų skaičius per parą priklauso nuo tavo tikslų. Jei jau turi vaikiną, tai gali išsidirbinėti, kiek tiktai nori. O jeigu vaikino neturi, tai labai jau keistų selfių darytis nepatartina, nes potencialus kandidatas į tavo vaikinus gali pamanyti, kad tu durna, ir nelaikinti tavo nuotraukų ar iš viso tave atfriendinti. Tada jau teks šiek tiek daugiau orientuotis į meinstrymą – darytis daugiau selfių su vis naujais rūbais ir šukuosenomis, stengtis labiau pabrėžti ir išryškinti savo privalumus: atstatyk ir išpūsk krūtinę, įtrauk pilvuką, atmesk atgal plaukus, atstatyk užpakaliuką, lyg tipo tverkintum, gali dar koją atmesti, kaip 1 punkte nurodyta. Dakfeiso gal geriau nesidaryk, o tai čia internetuose toks kaip ir trendas visaip tyčiotis iš bučiniui sustatytų lūpų. Na, pati nuspręsk, tu geriau žinai, kas tau tinka.

4. Apskritai reikia stebėti, kokias nuotraukas įsikelia tavo draugės, o ypač atidžiai reikia stebėti konkurentes dėl vaikino. Jei tik joms nusileisi, šansai užkariauti jo dėmesį labai sumažės, o gal net iš viso atsidursi friendzonoje. Nepyk, kad taip sakau, juk aš noriu tik patarti ir todėl sakau teisybę. Tai sakau tau: jei konkurenčių selfiai įdomesni, paslaptingesni ir seksualesni – nepasimesk, atidžiai perskaityk dar kartą šią knygą, peržiūrėk puikiąsias iliustracijas ir tau tikrai kils minčių, kaip nugalėti tas, nepabijokim to žodžio, kales.

2018-01-17

Ar dažnai reikia keisti feisbuko profilio nuotrauką



1. Žmonės, kurie dažnai keičia profilio nuotrauką feisbuke, visus galų gale užknisa. Ką reiškia „dažnai“? Aš manau, kad nereikia įkelti (aploudinti) naujos profilio nuotraukos kiekvieną kartą, kai apsirengi kitus rūbus arba pasidarai kitokią šukuoseną. Dažniau kaip kartą per dieną nepatariu to daryti. Į kitą kraštutinumą irgi nereikia mestis – bent kartą per metus feisbuko profilio nuotrauką būtinai reikia pasikeisti, jei tu jaunesnė nei 40 metų. Paskui jau galima naudoti geriausiai pavykusias iš ankstesnių metų. 

2. Jei įkėlus naują profilio nuotrauką kokias 10 minučių nėra nė vieno laiko, tai gali būti du scenarijai: arba visos nualpo iš pavydo, arba nuotrauka nelabai gerai atitinka tavo kuriamą įvaizdį. Tokiu atveju gal geriausia būtų parodyti tą nuotrauką savo babytei ir iš jos reakcijos spręsti, ar reikia ištrinti nedelsiant. 

3. Jei įkėlus naują profilio nuotrauką iš karto pasipila dešimtys palaikinimų, tai gali būti irgi du scenarijai: arba tavo nuotrauka iš tikrųjų labai gera, arba ją laikina tik iš gailesčio, kad tu neverktum. Ypač reikia suklusti, jei komentaruose draugės deda daug emodžių (tipo širdelių, šuniukų ir šypsenėlių) ir dar pakomentuoja: „Gražuolyyyyyteeee!“ ar „Aš apaaaakus kaip tu fainiai atrodai, vaaaau.“ Tokiu atveju irgi rodyk tą nuotrauką babytei. Jei teks nuotrauką ištrinti, tada truputį taip labiau triumfuojančiai pažliumbk.