Sekdamas Giedriaus Vilpišausko nemariuoju kulinariniu palikimu, siūlau susipažinti su mano draugų tarpe jau kuris laikas išplitusia cepelinų valgymo ceremonija. Darome taip:
2. Apskaičiuojame, kiek reikės bulvių, kad nepritrūktų, ir priskutame pilną kriauklę net su kaupu.
|
3. Dalį bulvių išverdame su mundyriais ir nulupame, supjaustome pora didelių svogūnų. |
4. Virtas bulves sumalame mėsmale. |
5. Nuplautas ir išrakinėtas skustas bulves sutarkuojame Mažeikių gamybos elektrine tarka, pirkta 1990 metais už talonus. |
6. Į sutarkuotų bulvių masę įdedame šiek tiek vitamino C, kad nejuoduotų. |
7. Tarkuotas bulves nusunkiame tinkleliu. |
8. Sumalta kiauliena su prieskoniais išminkoma, įpilant šiek tiek šalto vandens ir įdedant svieste pakepintų svogūnų. Supjaustoma šoninė arba rūkyti lašinukai spirgučiams. |
9. Reikia suformuoti tautinį standartą atitinkančius cepelinus. |
10. Cepelinai sudedami į gerai kunkuliuojantį pasūdytą vandenį ir verdami apie 20 minučių. |
11. Cepelinai gali būti papuošiami vėliavėlėmis. Prieš pradedant valgyti cepelinus, sugiedama V.Kudirkos „Tautiška giesmė“. |