Klausė:
miško žurnalas ŽVĖRYS
Atsakė: Geležinė Lapė®
Kodėl jūsų
toks durnas pseudonimas – Geležinė Lapė? Negalėjot geresnio susigalvoti, na,
koks Geležimantas ar koks, pavyzdžiui, ai net nežinau, koks Geležinkelis?
Kad jūsų klausimas irgi durnas, gal reikėjo labiau pasirengti
prieš intervą, o dabar, matau, net špargalkės jokios neturit pasirašiusi, ko
čia klausite. Šiaip, jei būčiau koks politikas, tai visai nesiparinčiau. Patyrę
politikai dažnai net neatsako į jiems pateiktą klausimą, jie tik varo į eterį
tai, kas jiems reikalinga, ar jiems Miliūtė, ar koks Jakilaitis, ar kokia
Makaraitytė, kuriai jokie atsakymai iš viso neįdomūs. Žinokit, čia tokia gudri politikų
strategija, ką ir besakyti. Pripažįstu, kad ta strategija man atrodo labai fainiai.
Geležinė Lapė yra kiečiausia
skulptūra Šiauliuose, o gal net Lietuvoje, už tą Kauno arklį tikrai geresnė. Su
gyva lape pirmiausia susipažinau ir artimai susidraugavau savo sodyboje.
Kiekvieną penktadienį varydavom į tą savo sodybą prie Kavarsko, nu kur koldūnai
skanūs.
O kodėl
būtent penktadieniais, kodėl ne kokiais pirmadieniais?
Todėl, kad visi normalūs žmonės visada turi pasiėmę būsto
paskolas, jie pirmadieniais ir kitomis darbo dienomis eina į darbą, o tik po
darbo ir tik penktadieniais grūdasi su savo lizinginėm tojotom ir folksvagenais
prie išvažiavimų iš miesto vienu būriu, vedini taip vadinamo bandos jausmo. Na,
čia kai tūkstančiai žmonių vienu metu daro vieną ir tą patį veiksmą ir todėl
jie pasijunta esantys vienas kūnas, vienas kaimas, visas miestas, visa Lietuva,
visas pasaulis (pasijutimai pasaulio dalimi pas mus jau trendina). Visi kaip vienas kartu važiuoja prie jūros, lankyti
kapų, sveikinti mamų ir stengtis bent tą dieną nesusipykti, kartu sėda prie
Kūčių stalo dėdami visas pastangas laikytis nežinia kieno nustatytų papročių,
kartu eina į blokbasterius, Knygų mugę, Kaziuko mugę, eina žiūrėti, kaip
artimieji bėga maratonus arba fejerverkų.
Bet čia tikriausiai paprasto paaiškinimo nėra. Naujieji
kapitalistiniai santykiai sukūrė naują visuomenės sanklodą, jos narių įpročius
ir elgsenos modelius: darbo savaitę kentėk ofisinio gyvenimo atmosferinį slėgį,
penktadienį išsitaškysi, per savaitgalį kažkaip atsigausi. Užmerk akis,
įsivaizduok žiurkėną bėgantį rate. Tai va, toks paveikslėlis. Ane, Rokiški? Čia
ne jums sakau, čia Internetų Diewui.
Kodėl dirbate
banke, ar jums ne gėda?
Geras klausimas. Dirbu todėl, kad nemirčiau badu. Bet jūs to
nesuvoksite, išlepinta žurnaliste, jūs net neįsivaizduojate, kas tai yra badas.
Aš jo irgi nesu patyręs, bet užtat įsivaizduoju. Ir ne, man ne gėda. Gėda turi
būti tiems, kurie nenaudoja mokėjimo kortelių, o tik dievina grynuosius. Ką jie
bando apgauti? Mokesčių inspekciją? VMI mato viską, tik nespėja iš visų išpešti
tuos šešėlinius pinigus. Čia turiu nukrypti nuo klausimo ir pakalbėti apie tai,
kaip reikia visiems laiku susimokėti mokesčius ir gerbti beigi mylėti VMI.
O ar jūs atkreipėte dėmesį, kokie mandagūs mūsų bankomatai?
Jie visada paklausia, ar klientas norės smulkių, jie taip užprogramuoti.
Maksimos kasininkės Gedimino prospekto pusrūsyje prieš kokį 15 metų į
pasisveikinimą atsakydavo lediniu „Cэntū būs?“, dabar jos jau perprogramuotos
klientų aptarnavimo mokymuose, mandagios kaip kazino programėlė. Bankomatus
irgi galima užprogramuoti taip, kad jūs pats jaustumėtės kaltas, kuriems
velniams jums reikia tų smulkių. Duokit arbatpinigius stambiais ir pasakykit
kiek norite grąžos, tai tada smulkiųjų problema bus nebe jūsų.
Nors ir neklausėte, bet pasigirsiu, kad grynųjų iš viso
nenaudoju, jei nepriima kortelių, apsisukęs einu ten, kur priima.
Kodėl taip
gerai kalbate apie bankomatus? Tai ką, jums bankomatas geresnis už žmogų?
Taip, geresnis. Bankomatas visada atiduoda jūsų uždirbtus
pinigus būtent jums, jei nepamiršote PIN, ir niekada neaiškina pastatytu balsu,
ką su jais daryti. Ir šiaip jie yra gero charakterio, tik žmonės kartais be
reikalo pyksta ant bankomatų jau vien dėl to, kad pats žodis skamba kiek
dirginančiai (bankas+automatas), juk mažai kas žino, jog kartais bankomatai
sutrinka dėl trečiųjų šalių, tokių kaip VISA, MasterCard ir kitų kortelių
kompanijų, kaltės.
Bankomatai nori, kad mes vieną kartą suprastume, jog
atsiskaityti negrynaisiais yra ir greičiau, ir, ką čia slėpti, higieniškiau.
Grynieji pinigai yra bankomato saviraiškos, savęs įprasminimo priemonė.
Pasiimti grynųjų iš bankomato (visi sako „išsigryninti“, bet tai juk visiška
nesąmonė taip sakyti) kainuoja nemažus komisinius, tad bankomatas palaimingai
tyli kaskart, kai jūs įkišate į jį savo kortelę, sumaigote mygtukus ir laukiate
banknotų išspjovos. Bankomatui taip gera atpylinėti grynaisiais, kad jis po
kiekvieno atpylimo vis klausia, ar norite dar, ir tikisi jūsų aistringo TAIP.
Kodėl
imliojate dantų krapštukus iš stovelio ir juos laužote? Kažko nervinatės?
Jūs gal pati biškį atsipalaiduokite, kas čia per pastebėjimai
tokie? Gal aš tiesiog esu toks žmogus, kuris bendraudamas visada kažką maigo
rankoje ar kišenėje, ir tikriausiai stotų nejauki tyla, jei nebūtų ką maigyti. Ir
taip jau brangiai sumokėjau už kavą ir eklerus (jėzau, trys eurai praktiškai už
vien tik vandenį), todėl juk norisi nors kažką gauti už dyką, va dar servetėlių
daugiau pasiėmiau. Oi, tas dantų krapštukų sukaliojimas tarp pirštų ir lengvas
delno bedžiojimas yra kažkas tokio, čia kaip einant per pievą nubraukinėti
smilgų žiedynus ar rūgštynių sėklynus, kaip rinkti medžių lapus rudens parke,
kaip ieškoti gražių akmenukų ar apgludinto stiklo gabalėlių jūros pakrantėje.
Galima būtų apsieiti ir be to, bet neišeina.
Man pačiam tai nemalonu matyti žmones, kurie naudoja dantų
krapštukus pagal paskirtį – krapštosi dantis – viešoje vietoje, kad ir
prisidengę burną delnu, atseit, jie nerealūs etiketo guru: išmano apie
krapštukų naudojimą taip, kaip koks Drukteinis apie kojinių dėvėjimą. Kavinės galėtų
tuos krapštukus laikyti lauke, tik tada krapštukai patirtų nepageidautiną
atmosferos reiškinių poveikį, todėl geriausia būtų prie kavinės įėjimo pastatyti
tokius à la inkilus, kur po stogeliu
būtų parašyta „Dantų krapštukai bendravimui palengvinti“, ir dar reiktų įrengti
kažkokį krapštukų dozatorių, kad paspaudus raudoną mygtuką kitas krapštukas
iškristų ne anksčiau kaip po 20 sekundžių. Tiek laiko tikrai niekas nelauks. Be
dozatoriaus gudručiai ims kuo daugiau krapštukų, tai tada tie inkilėliai stovės
tušti, ir dėl to kils nesibaigiantys konfliktai taip įtūžusių klientų ir teisia
besijaučiančios administracijos. Čia jums ne knygų apsikeitimo nameliai, kur
niekas net kreiva akimi nežiūri į makulatūrai tinkančias knygas. Bet gal geriau
tegul kiekvienas nešiojasi nuosavus dantų krapštukus, kaip kad nešiojasi
servetėles nosiai, verkimui ar kitiems tikslams.
Jei
būtumėte ne lapė, o kregždutė, į kokius šiltuosius kraštus išskristumėte?
Pirmiausia, niekur neišskrisčiau, nes labai myliu Lietuvą,
biškį dabar nuverksiu posmelį, nes susigraudinau.
Be to, išskristi reikia mokėti. Pavyzdžiui, varnos išskrenda
pietų link, bet neužilgo grįžta pažiūrėti, ar toli nuskrido, tai taip ir
neišskrenda, na, toliausiai gal iki kokių konteinerių prie kokios „Biedronkos“
Balstogėje ar Augustave. Kiek pamenu iš ornitologijos mokslų, mūsiškiai
baltieji gandrai žiemai nuskrenda pačion Afrikon, net iki Kenijos ar Ugandos.
Ten jie buriasi į tūkstantinius būrius tam, kad išgyventų ir drąsiau atremtų
nepatiklius vietinių paukščių ir jais besimaitinančių plėšrūnų žvilgsnius.
Kaip
galvojate, kodėl neatiduoda lizingas pinigų, jei per garantinį laikotarpį
automobilis nei karto nebuvo sugedęs?
Tikrai, kodėl? Juk galėtų ir visokie ten bigbankai ir bobučių
paskolų kontoros kiekvienam savo klientui dėl viso pikto duoti virvę ir ūkiško
muilo. Jei neprireiktų – tie grąžintų gautą inventorių kartu su paskutine įmoka
(plačiau ieškokite gūgle „shark loans“, „predatory lending“).
Dieve, dieve, kiek dar neįgyvendintų idėjų mūsų dinamiškame
finansų pasaulyje.
Ar
tyčiojasi iš jūsų socialiniuose tinkluose?
Akivaizdu, kokio atsakymo tikitės. Taip, tyčiojasi. Dabar jau
jums geriau?
Už ką
balsuosite per rinkimus?
Balsuosiu už tą ačkarikę.
Už
Maldeikienę? Jei ne, tai kodėl?
Nu ne, už Šimonytę, Maldeikienė juk atsisakė. O kodėl... Man
atrodo, kad lietuviai turi polinkį į savinaiką, jie kartais balsuoja iš keršto
ir elgiasi kaip kokie padegėjai. Na, jiems gražu, kai viskas aplink liepsnoja mėlyna
pragaro liepsna. Kita vertus, gal aš klystu, gal taip tie lietuviai elgiasi
todėl, kad yra „meniškos sielos“.
Aš pats iš tikrųjų labai pergyvenu, kad dažnai nesuprantu kitų žmonių, ypač po
rinkimų, nemoku susilieti su Tauta, kvėpuoti kartu su ja, gal esu tiesiog
nejautrus. Gal ir tiesą portalai rašo, kad gyvename socialinių tinklų
burbuluose, todėl nebesugebame ne tik blaiviai vertinti mus supantį pasaulį,
bet ir apskritai jo nebematome.
Per kitus rinkimus pas sau pažadėjau nebebūti toks naivus ir
atidžiau pasiklausyti, ką per „Panoramą“ sako žurnalistų kalbinamos bobulencijos, už ką balsuos, kuris
gražiausias ir daugiausiai žada padidinti pensijas. Tai atsakymas būtų toks:
kam jie taip daro yra visiška mistika, niekas to nežino. Vyskupas Antanas Baranauskas
„Anykščių šilelyje“ rašė „dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino“, tai jis
čia kaip pirštu į akį.
Ar kada
gyvenime esate nepakėlęs ant žemės numestos duonos?
Ačiū, kad paklausėte, vėl susigraudinau kažkiek. Duonutės
mėtyti nevalia, ji šventa, tas paprastas kaimo žmogus, tas valstietis
įdiržusiomis rankomis lenkė nugarą, liejo sūrų prakaitą, kol užaugino duonutę,
jei nukrito – pakelk, nupūsk, pabučiuok, persižegnok ir suvalgyk. O tai priviso
dabar pilna tokių, kuriems jau nieko šventa nebėra. Taip pat slyvos, tos kur
didesnės, irgi neturėtų būti mėtomos. Per gerai gyvenat visi, mes kai augom,
tai gerbėm maistą, taip mus mokė, taip radom, taip ir paliksim.
Ar laikote
naminius gyvūnėlius?
Žinau, kad tai gali jums nepatikti, bet nesu didelis naminių
gyvūnėlių mylėtojas. Kita vertus, juos pakenčiu, kartais net pasaugau kokią
savaitę šunį, jei kas paprašo. Kieno konkrečiai šunį pasaugau tai nenorėčiau minėti dėl asmens duomenų apsaugos taisyklių.
Esu
girdėjusi, kad panoms motinos ar močiutės sako „Nesėdėk ant stalo kampo, nes vyro
negausi ir senmerge paliksi“. Ką manote apie tokius dalykus?
Manote, kad tokia problema iš viso neegzistuoja? Aš taip
nemanau. Šiais laikais santuokai tinkamų vyrų yra ne tiek jau daug, o iš tų milenialsų tai visai nieko gero, jie
tokie mamyčių sūneliai, kad iš viso baisu. Bet sakyti, kad sėdėjimas ant kampo
yra priežastis, kodėl negaus vyro yra tikrai kvailiausias dalykas kurį esu
girdėjęs.
Ar
rašinėjate dalykus ant lifto sienų?
Pats tikrai niekada nerašinėjau ant jokių sienų. Šiaip esu
gyvenęs Fabijoniškėse ir ten esu važinėjęs liftu, mačiau jame užrašytus keiksmažodžius,
bet maždaug tuo laiku atsirado internetas ir tų negražių žodžių liftuose ir
visur kitur pasitaikydavo vis mažiau ir mažiau. Drįstu spėti, kad jie persikėlė
į socialinius tinklus, čia tapo norminiais ir niekas niekuo jau seniai nebesistebi.
Anądien kokia tai pirmaklasė 1G autobuse savo draugužei kažką bepasakodama
keletą kartų pasakė „Ai, man po****“, tai visam autobuse tik aš vienas nustebau
ir mintyse palinkėjau tos mergytės tėvams, kad pasidomėtų, ką tie žodžiai iš
tikrųjų reiškia.
Ačiū už atsakymus.
Ačiū už klausimus.