1895 metais Tilžėje išleista gyvenimo patarimų knygelė. Ją į Lietuvą gabendavo knygnešiai.
2009-04-03
2009-03-17
Jau metai
Lygiai prieš metus parašiau tokį tekstą:
"Dabar, kai minios palydi į paskutinę kelionę Maestro, sėdžiu darbe, maigau klaviatūrą, o galvoje skamba viena jo daina, eilės Marcelijaus Martinaičio. Anuomet buvo drąsu taip rašyti, bet dar didesnės drąsos reikėjo tai dainuoti žmonėms. Šią dainą Vytautas pradėdavo ramiai, bet lyg pro sukąstus dantis, pabaigoje jau galingai, stipriai, taip, kad kūną šiurpuliukai...
Už tuos,
Kuriems džiugiąją valandą išmušė varpas aštuntą,
Ir už tuos, kuriems mirtiną valandą išmušė varpas,
Kurie neatsimena nieko ir jau nepabunda:
Jų pavardė – tai diena, naktis – tai jų vardas –
Už tuos,
Kuriems džiugiąją valandą išmušė varpas aštuntą,
Ir už tuos, kuriems mirtiną valandą išmušė varpas,
Kurie neatsimena nieko ir jau nepabunda:
Jų pavardė – tai diena, naktis – tai jų vardas –
Už tuos, kur dainavo liūdnai, tarsi šviestų spingsulė,
Už rankenoj užmirštą šilumą – užmarštį be pabaigos,
Už tuos, kas ramybę ateinantiems siūlė,
Už didelį Dėkui, už amžiną jų Visados –
Už rankenoj užmirštą šilumą – užmarštį be pabaigos,
Už tuos, kas ramybę ateinantiems siūlė,
Už didelį Dėkui, už amžiną jų Visados –
Už tuos – be kalbos ir be balso, kaip varpinės senos be varpo –
Jų šilumą žvėrys išlaižė iš dirvoj pėdos paliktos –
Už tuos, kur pamiršo, kur guldė po amžių pavarte
Ir negyviems neteisybę užrašė kreida ant kaktos –
Jų šilumą žvėrys išlaižė iš dirvoj pėdos paliktos –
Už tuos, kur pamiršo, kur guldė po amžių pavarte
Ir negyviems neteisybę užrašė kreida ant kaktos –
Už tuos – iš tamsos, iš nakties ir iš molžemio kvapo,
Už Visados ir už Niekad, už plūgais apartus metus –
Už juos tu ant pirmojo žalio pavasario lapo
Pasirašyk tris kartus.
Per pastarąsias dienas daug išgyvenom, nesigėdydami liejom ašaras, skambinom vieni kitiems tie, kurių jaunystė be jo dainų būtų buvus visai šūdina. Jo dainose buvo tiek erotikos - "Milžinai", "išeinu", "Purpurinis vakaras", gabalai iš "Ugnies medžioklės", galų gale "Patogios, dailios Lietuvos mergytės". Jo atliekama "Margi sakalai" buvo gyvas, pats geriausias paminklas Dariui ir Girėnui.
Pamenu, kai 1989 metų vasario 15 vakarą buvom didžiulėj minioj Kauno Muzikinio teatro sodely, jau sutemus pirmą kartą nuskambėjo jo atliekama Gintauto Abariaus daina Bernardo Braždžionio žodžiais "Šaukiu aš tautą". Nors tuos žodžius kasmet per Vasario 16 Amerikos balsas skaitydavo kartu su kitu poeto eilėraščiu "Jie bijo", tąsyk išklausius šią dainą pasigirdo minioje šūksniai - "nebėr ko laukti, skelbiam Nepriklausomybę" ir atrodė, kad tai tuoj tuoj įvyks...
Manau, kiekvienas iš mūsų galėtų prisiminti tokių minučių, ne tai svarbiausia. Mes laimingi, kad turime Vytautą."
Už Visados ir už Niekad, už plūgais apartus metus –
Už juos tu ant pirmojo žalio pavasario lapo
Pasirašyk tris kartus.
Per pastarąsias dienas daug išgyvenom, nesigėdydami liejom ašaras, skambinom vieni kitiems tie, kurių jaunystė be jo dainų būtų buvus visai šūdina. Jo dainose buvo tiek erotikos - "Milžinai", "išeinu", "Purpurinis vakaras", gabalai iš "Ugnies medžioklės", galų gale "Patogios, dailios Lietuvos mergytės". Jo atliekama "Margi sakalai" buvo gyvas, pats geriausias paminklas Dariui ir Girėnui.
Pamenu, kai 1989 metų vasario 15 vakarą buvom didžiulėj minioj Kauno Muzikinio teatro sodely, jau sutemus pirmą kartą nuskambėjo jo atliekama Gintauto Abariaus daina Bernardo Braždžionio žodžiais "Šaukiu aš tautą". Nors tuos žodžius kasmet per Vasario 16 Amerikos balsas skaitydavo kartu su kitu poeto eilėraščiu "Jie bijo", tąsyk išklausius šią dainą pasigirdo minioje šūksniai - "nebėr ko laukti, skelbiam Nepriklausomybę" ir atrodė, kad tai tuoj tuoj įvyks...
Manau, kiekvienas iš mūsų galėtų prisiminti tokių minučių, ne tai svarbiausia. Mes laimingi, kad turime Vytautą."
Kaip greitai praėjo vieneri metai. Neatsistebiu.
2009-01-16
2008-12-15
Ar pagrįstai tikimės?
>>
09:41
>>
veidopalmė
Naujoji Maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakcija visai miglota:
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Maistas – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 2 straipsnyje.
2008-02-16
Tėvynės jubiliejus
>>
21:44
>>
cepelinai,
Vasario 16
2008-01-13
2006-10-23
2006-02-17
Cepelinai
>>
22:57
>>
cepelinai,
DIY,
pasidaryk pats,
receptai,
Vasario 16
Sekdamas Giedriaus Vilpišausko nemariuoju kulinariniu palikimu, siūlau susipažinti su mano draugų tarpe jau kuris laikas išplitusia cepelinų valgymo ceremonija. Darome taip:
2. Apskaičiuojame, kiek reikės bulvių, kad nepritrūktų, ir priskutame pilną kriauklę net su kaupu.
|
3. Dalį bulvių išverdame su mundyriais ir nulupame, supjaustome pora didelių svogūnų. |
4. Virtas bulves sumalame mėsmale. |
5. Nuplautas ir išrakinėtas skustas bulves sutarkuojame Mažeikių gamybos elektrine tarka, pirkta 1990 metais už talonus. |
6. Į sutarkuotų bulvių masę įdedame šiek tiek vitamino C, kad nejuoduotų. |
7. Tarkuotas bulves nusunkiame tinkleliu. |
8. Sumalta kiauliena su prieskoniais išminkoma, įpilant šiek tiek šalto vandens ir įdedant svieste pakepintų svogūnų. Supjaustoma šoninė arba rūkyti lašinukai spirgučiams. |
9. Reikia suformuoti tautinį standartą atitinkančius cepelinus. |
10. Cepelinai sudedami į gerai kunkuliuojantį pasūdytą vandenį ir verdami apie 20 minučių. |
11. Cepelinai gali būti papuošiami vėliavėlėmis. Prieš pradedant valgyti cepelinus, sugiedama V.Kudirkos „Tautiška giesmė“. |
2005-09-01
2005-02-16
Vasario 16 ir Kovo 11
>>
23:16
>>
cepelinai,
Vasario 16
Prisiminkit, mano vaikai, kai Vasario 16-ąją koks
hiperpatriotas akis išvertęs sveikins Jus su Nepriklausomybės diena - skelkit
jam tiesiai į tarpuragę.
Vasario 16 buvo atkurta Lietuvos valstybė.
Jei taip pat bandys sveikint Kovo 11-ąją - skelkit dar sykį.
Kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė.
Lietuva visada buvo, yra ir bus nepriklausoma tol, kol bus
sekamos pasakos, dainuojamos dainos ir praeidamas pro kryžių pamiškėj praeivis
nusiims kepurę.
Neturiu omeny tų pasakų, kurias seka Kirkilas, ar Radži
dainų, juk ir nereikia tikėtis gėrio iš tų, kurių proteliai tėra atėjūnų
gudriai užmaišyta košė.
Signatare, šiandien kronikos kadruose pažvelk į savo akis
- taip jos degė Kovo 11-ąją, kol dar nebuvai
išmiklinęs rankos kyščiot į Lietuvos kišenę.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)