Puslapiai

2018-02-04

Kaip pasidaryti selfį

1. Jau sakiau, kad profilio nuotraukai geriau selfio nesidaryti, išimtis galėtų būti, jei nusiselfinai su kokiu nors selebričiu, sakykim, su Donatu Montvydu arba Vaidu Baumila, tada tai kokybė iš viso nesvarbu. Jei yra galimybė, stenkis selebričiui pridėti savo delną ant sikspeko. Tą patį būtinai daryk, jei fotografuojiesi su savo vaikinu, dar kilstelėk koją 45–90 laipsnių kampu. Čia toks jau kaip ir standartas, žinai juk.

2. Jei noras pasidaryti selfį yra kilęs, tai tada ir darykis jįjį. Patarimų, kaip pasidaryti selfį, pilni internetai, tai aš čia nesikartosiu, rašau tik tai, ko internetuose tikrai nerasi. Kadangi jau sumokėjai už šią knygą, tai sužinok didžiąją selfio paslaptį: selfis turi būti kitoks, negu tavo feisbuko draugių, geriau, jei jis bus biškį juokingas. Viena panelė, žinok, tai žiauriai išgarsėjo internetuose, kai atsikėlusi rytą pasidarė selfį prieš veidrodį, kuriame matėsi, kad unitaze kažkas ten plūduriuoja. Tiktai to kartoti tikrai nesiūlyčiau, nebent tu esi Mantas Katleris, tai ir pati žinai, kaip durnus selfius darytis. O paprastai (kol kas) merginai geriausia besiselfinant elgtis kiek neįprastai: nenutaisyti dakfeiso, kaip kokia visiška ariogala, ar užsidėti kepurę iš picos, išsproginti akis, krutinti ausis ar plekšnoti jomis per veidą, sugalvosi pati, prisimink kokį mokyklos vakarėlį, peržiūrėk šios knygos iliustracijas – tikrai kils idėjų.

3. Pati selfių režisūra ir jų skaičius per parą priklauso nuo tavo tikslų. Jei jau turi vaikiną, tai gali išsidirbinėti, kiek tiktai nori. O jeigu vaikino neturi, tai labai jau keistų selfių darytis nepatartina, nes potencialus kandidatas į tavo vaikinus gali pamanyti, kad tu durna, ir nelaikinti tavo nuotraukų ar iš viso tave atfriendinti. Tada jau teks šiek tiek daugiau orientuotis į meinstrymą – darytis daugiau selfių su vis naujais rūbais ir šukuosenomis, stengtis labiau pabrėžti ir išryškinti savo privalumus: atstatyk ir išpūsk krūtinę, įtrauk pilvuką, atmesk atgal plaukus, atstatyk užpakaliuką, lyg tipo tverkintum, gali dar koją atmesti, kaip 1 punkte nurodyta. Dakfeiso gal geriau nesidaryk, o tai čia internetuose toks kaip ir trendas visaip tyčiotis iš bučiniui sustatytų lūpų. Na, pati nuspręsk, tu geriau žinai, kas tau tinka.

4. Apskritai reikia stebėti, kokias nuotraukas įsikelia tavo draugės, o ypač atidžiai reikia stebėti konkurentes dėl vaikino. Jei tik joms nusileisi, šansai užkariauti jo dėmesį labai sumažės, o gal net iš viso atsidursi friendzonoje. Nepyk, kad taip sakau, juk aš noriu tik patarti ir todėl sakau teisybę. Tai sakau tau: jei konkurenčių selfiai įdomesni, paslaptingesni ir seksualesni – nepasimesk, atidžiai perskaityk dar kartą šią knygą, peržiūrėk puikiąsias iliustracijas ir tau tikrai kils minčių, kaip nugalėti tas, nepabijokim to žodžio, kales.

2018-01-17

Ar dažnai reikia keisti feisbuko profilio nuotrauką



1. Žmonės, kurie dažnai keičia profilio nuotrauką feisbuke, visus galų gale užknisa. Ką reiškia „dažnai“? Aš manau, kad nereikia įkelti (aploudinti) naujos profilio nuotraukos kiekvieną kartą, kai apsirengi kitus rūbus arba pasidarai kitokią šukuoseną. Dažniau kaip kartą per dieną nepatariu to daryti. Į kitą kraštutinumą irgi nereikia mestis – bent kartą per metus feisbuko profilio nuotrauką būtinai reikia pasikeisti, jei tu jaunesnė nei 40 metų. Paskui jau galima naudoti geriausiai pavykusias iš ankstesnių metų. 

2. Jei įkėlus naują profilio nuotrauką kokias 10 minučių nėra nė vieno laiko, tai gali būti du scenarijai: arba visos nualpo iš pavydo, arba nuotrauka nelabai gerai atitinka tavo kuriamą įvaizdį. Tokiu atveju gal geriausia būtų parodyti tą nuotrauką savo babytei ir iš jos reakcijos spręsti, ar reikia ištrinti nedelsiant. 

3. Jei įkėlus naują profilio nuotrauką iš karto pasipila dešimtys palaikinimų, tai gali būti irgi du scenarijai: arba tavo nuotrauka iš tikrųjų labai gera, arba ją laikina tik iš gailesčio, kad tu neverktum. Ypač reikia suklusti, jei komentaruose draugės deda daug emodžių (tipo širdelių, šuniukų ir šypsenėlių) ir dar pakomentuoja: „Gražuolyyyyyteeee!“ ar „Aš apaaaakus kaip tu fainiai atrodai, vaaaau.“ Tokiu atveju irgi rodyk tą nuotrauką babytei. Jei teks nuotrauką ištrinti, tada truputį taip labiau triumfuojančiai pažliumbk.


2018-01-06

Lussekatter arba karališkos bandelės, kurių neatsisakytų net Trys Karaliai

Šios mielinės bandelės su šafranu yra labai mėgstamos švedų. Paprastai jos kepamos Šv. Liucijos (šved. Lucia) dieną, gruodžio 13, taigi nuo šios šventosios vardo ir kilęs jų pavadinimas. Taip pat dar vadinamos lussebulle, saffranskuse ir t.t. – pavadinimų daug, dažnai tai priklauso nuo tešlos suraitymo būdo. Internete galite rasti įvairių schemų. Pavyzdžiui, vienas iš tešlos suraitymo būdų yra vadinamas prästenshår, turbūt dėl to, kad švedams kažkada tokia forma priminė kunigo plaukus, o gal peruką.

Kodėl turėtumėte norėti jų paragauti? Priežastis nuspėjama – jos dieviškai skanios, o svarbiausia – mokėdami kepti lussekatter apie Švediją jau žinosite daugiau nei vidutinis lietuvis ir švedui jas pagyrę padarysite didesnį įspūdį nei paminėję ABBA, IKEA ar Astrid Lindgren. Beje, nėra taip jau blogai jei Astrid Lindgren yra jūsų vienintelis koziris, tik nesakykite ko nors tipiško kaip: Eina sau, man taip patiko tas Pepės taškuotas arklys. Geriau prisiminkite kokią kitą Lindgren knygą, pavyzdžiui „Emilis iš Lionebergos“ ir sakykite: Geriausiai įsiminiau tą epizodą, kur Emilis savo sesutę Idą užkabino ir pakėlė ant vėliavos stiebo, o iš tolo vežimu atriedantys giminaičiai pamanė jog ten kabo Danijos vėliava. Ida juk buvo persijuosusi savo suknelę balta juosta!
Arba trumpesnį kokį: Žiauriai geras buvo ten, kur ant Emilio tėčio išvertė visą puodą kraujinių vėdarų!
Iškart BOOM ir WOW, švedai jūsų draugai for life. Grįžtam prie bandelių recepto.

Diskleimeris: Šafraną Lietuvoje parduoda pakeliais po 0,12 g. Vienas toks pakelis kainuoja €2,49, palyginimui – €20750,00 už kilogramą. Prabangu, juk šiuo prieskoniu bandelės kukliai primena, kad buvo sugalvotos Švedijos karalystėje. Porą kartų susilaikykite nuo didelio McDonaldʼs komplekso – štai ir susitaupėte šafranui. Švedijoje šafraną parduoda pakeliais po 0,5 g. Jo nerasite savitarnos salėje, reikia prašyti kasoje: Ursäkta, jag skulle vilja ha två paket saffran, tack! Kasininkė(-as) jums paduos mažyčius pakelius ir maloniai nusišypsos, nes žino – kepsite kažką iš šafrano tešlos.

Dar vienas svarbus momentas dėl šafrano: Tuose vengriškuose „Kotányi“ pakeliuose, kuriuos rasite Lietuvoje, šafrano dalelės bus tokios pailgos, tarsi žolelės. Tuo tarpu švedai, ko gero, iš anksto ruošdami tradicinei saffransbröd tešlai, jį supakuoja pardavimui susmulkinę į grūdelius. Todėl rekomenduoju Lietuvoje pirktą šafraną šiek tiek susmulkinti grūstuve – taip jis atiduos daugiau aromato ir spalvos.

Tešlai reikės:
1 g šafrano
150 g sviesto
2 puodelių pieno
50 g mielių
1 a.š. druskos
0,5 puodelio su kaupu cukraus
870 g miltų

Papuošimui:
1 kiaušinio
Razinų

Sviestą ištirpinkite puodelyje. Pieną pakaitinkite iki drungnumo. Mieles išmaišykite su šaukštu cukraus, kad jos ištirptų. Į kitą dubenį suberkite druską, cukrų ir miltus. Labai rekomenduoju į tešlą papildomai įdėti porą saujų razinų, paprastai jos naudojamos tik papuošti šias bandeles. Šafrano grūdelius, prieš sumaišydami su tešla, mažame dubenėlyje patirpdykite šaukšte pieno išmaišę su šiek tiek cukraus, išeis toks geltonas skystis. Tada jį galite supilti į tešlą, supilkite ir mieles, pieną bei sviestą. Ginkdie į tešlą neįmuškite kiaušinio kaip nudoroma kai kuriuose lussekatter receptuose. Kiaušinis bandeles tik sukietins, geriau jau įdėkite daugiau sviesto nei nurodyta ingredientų sąraše. Viską maišykite iki vientisos masės, tešla neturi nei per daug lipti, nei būti pernelyg sausa. Ji turi išeiti ryškiai geltona kaip kryžius Švedijos vėliavoje. Arba kaip plotas vaizduojantis saulę Lietuvos vėliavoje. Arba kaip geltona šviesoforo šviesa, dar žinoma kaip „beveik žalia“.

Tešlą uždenkite drėgnu virtuviniu rankšluosčiu ir palikite ją pakilti kambario temperatūroje 60 min ar ilgiau.

Iškilusią tešlą dalinkite lygiomis dalimis tol, kol turėsite vienodus gabalėlius. Suraitytų bandelių ilgis turėtų būti apie 3-4 cm. Kepdamos jos iškils dar du ar tris kartus, taigi darykite kuo mažesnes. Tokių bandelių turėtų išeiti apie 70.

Kepimo skardoje, ant kepimo popieriaus bandeles išrikiuokite it kareivius – taip, kad jas išeitų suskaičiuoti sudauginus kraštines eiles. Jas papuoškite razinomis ir patepkite plaktu kiaušiniu, kad iškepusios blizgėtų.
Bandeles kepkite 220°C orkaitėje apie 10 min. Jos turi lengvai apskrusti. 
Iškepusios atrodo štai taip. 

Bandelės puikiai tiks Kalėdoms, Naujųjų metų vakarui, Trims Karaliams ar Kovo 11-ai.
Skanaus!

Veronika Bendoriūtė
@ ArtVeronica

2017-12-30

Labai gerų šližikų receptas

Kai įdėjau į instagramą šližikų nuotrauką, tai ėmėte klausinėti recepto. Prieš pačias Kalėdas nebuvo laiko, tai tarpušvenčiu iškamantinėjau žmoną kiek ten ko reikia, kad gautusi tokie geri. Tai surašau esmę punktais, kaip esu įpratęs:

1. Pas mus Šiaulių krašte kūčiukus vadina šližikais, tai ir mes šeimoje taip vadinam.

2. Yra dar tokių davatkų, kur sako, kad, atseit, gink Dieve negalima naudoti pieno. Tai nenaudokit, o mes naudosim, nes taip skaniau.

3. Esmė čia ta, kad šližikai turi gautis paprasto gero skonio, be jokių ten priedų‑briedų‑vanilių‑cinamonų‑razinkų, – taip, kaip mus išmokė tėvai ir seneliai.

4. Reikės 1 kilogramo aukščiausios rūšies miltų, pusės litro pieno, 50 gramų natūralių mielių, kokių 200 gramų cukraus, 200 gramų aguonų, arbatinio šaukštelio druskos ir 4 šaukštų aliejaus.

5. Miltus persijojame, kad būtų puresni ir kad įsitikintume, kad juose daugiau nieko nėra išskyrus miltus.

6. Pieną pašildome, kad būtų šiltas, kokių 30 laipsnių.

7. Supilam ant mielių tą cukrų, užpilam pienu ir viską išmaišom, kad gautųsi tokia košytė, tada supilame maždaug pusę miltų.

8. Tuo pat metu reikia aguonas užpilti verdančiu vandeniu, kad pabrinktų. Galima naudoti mažiau aguonų, bet mums patinka su daugiau aguonų, kad nebūtų viena aguona vienam šližikui. Pirkit naujas aguonas, o ne naudokit likusias pernykščias kaip kokie skrudžai.

9. Po kokios pusės valandos tešla jau bus pakilusi, tada užberiam ant jos likusius miltus, aguonas ir viską gerai išminkome, apdengiame švariu audeklu ir padedame pastovėti šiltai.

10. Po geros valandos tešla jau bus pakilusi, tada ją vėl paminkome, kad būtų mažiau oro puslyčių.

11. Tešlą kočiojame ir pjaustome mažais gabaliukais, sudėliojame gražiai ant kepimo popieriaus eilėmis, kad būtų galima suskaičiuoti daugybos būdu šližikus. Gera žinoti, kiek vietos užima 1000 šližikų. Be to, jie nebus sulipę.

12. Kepti reikia 180‑190 laipsnių temperatūroje. Nuo orkaitės toli nueiti nepatartina, nes iškepa per kokias 10 minučių ar mažiau, geriau jau nuolat stebėti ir nesudeginti. Šližikai turi būti gelsvi, bet ne rudi.

2017-12-13

Baltą baltą nosinaitę

Visi davinėja patarimus. Būna, kad nieko neišmano, bet davinėja tuos patarimus ir vargo nemato. 

 Aš išmanau apie eglutes, nes kadaise baigiau miškininkystę. Tai duosiu jums patarimų apie kalėdines eglutes. Surašiau punktais, be jokių ten bla bla bla, gryną esenciją.

1. Neverk dėl eglutės, kuri jau nukirsta ir pardavinėjama – atgal nebepriklijuosi.

2. Jei žmogus augina eglutes specialiai Kalėdoms Lietuvoje – pirk iš jo medelį, tai tas pats, kaip Tymo turguje iš ūkininko pirkti kirmėlių apgraužtą (suprask ekologišką) kopūstą. Jo darbas sunkus, eglutė auga keletą metų, reikia pasodinti, puoselėti, kirsti, pakuoti, transportuoti, mokesčius sumokėti. Graži dvimetrinė eglutė turi kainuoti apie €30. Kitaip neapsimoka.

3. Jei eglutės spygliai neduria, o kamienas gana lygus – tai kėnis. Jis kvapnesnis, nes turi daugiau eterinių aliejų, spygliai byra daug mažiau, nes kitaip prisitvirtinę prie šakelių.

4. Jei kokiam prekybos centre nusipirkai eglutę vazone – neskubėk džiaugtis. Gali būti, kad jos šaknys nukapotos tam, kad į vazoną tilptų, ir ji nudžius taip pat greitai, kaip ir įkišta į stovą, jei nelaistoma. Eglutes vazonuose reikia pirkti iš specializuotų parduotuvių, iš anksto numatykite, ką su ja darysite po švenčių.

5. Jei eglutė vazone buvo laikoma šiltose patalpose, jos negalima išnešti po švenčių laukan, nes nušals. Jei ketinate ją toliau auginti – teks laikyti patalpoje iki pavasario. Nenusiminkite, tuoj išsprogs žali pumpurai, ji džiugins akį ir kvepės sakais.

6. Jei ketinate po švenčių eglutę išmesti į konteinerį, darykite tai su derama pagarba medžiui: sukarpykite ją sekatoriumi, supjaustykite pjūkleliu, o ne meskite visą. Nebūkite apkiautėlis.

7. Jei eglutę iš vazono ketinate persodinti namo kieme, pasitarkite su kaimynais ir bendrijos pirmininku dėl tinkamos vietos. Jei neturite bendrijos, įkurkite ją ir tada pasitarkite. Eglės auga greitai, tiek aukštyn, tiek platyn, tad derėtų nesodinti arti namo sienos, į ją pradės remtis šakos, užstos šviesą. Eglės šaknų sistema galinga, bet daugiau paviršinė, uragano metu pavieniui augančios eglės nuvirsta pirmos.

Linkiu gražių švenčių!

Foto: unsplash.com @kylellefson

2017-10-21

Dėl pirmojo sniego nuotraukų feisbuke

Kai iškrenta pirmasis sniegas, dauguma feisbuko vartotojų labai juo džiaugiasi, puola fotografuoti ir iš karto įkelia į savo sieną pirmojo sniego vaizdą, kartais ne vieną, nes labai gražu.

Deja, daugumos iš karto laukia nusivylimas, nes greit paaiškėja, kad dar gražesnes nuotraukas įkėlė kiti vartotojai daug anksčiau už tave. Juk klastingas pirmasis sniegas, kaip taisyklė, pasninga savaitgalio naktį, kai savaitės darbų išsekinti žmonės miega ir anksti keltis neketina, nes ką tik parsirado iš dūzgių ar šiaip kokių šmūzgių.

Nusivylimas tampa dar didesnis, kai perskaitai kokio mikro- ar makroinfluencerio sienoje: „Papostinkit kas dar nepapostinot fotkių su tuo pirmuoju sniegu, nes labai trūksta jų šiandien feisbuke pas mumis. Čekiraut mano selfiuką su mamuku ir Riči.“

Dabar išklausyk mano patarimo, kaip vėl neapsilažalinti jau šį rudenį ir atsikeršyti už ankstesnius metus. Labai lengva nebus, bet reikia, oi reikia biškį pasiaukoti dėl gerų dalykų. Turėsi budėti ir laukti. Pasiskaityk ką rašo didieji portalai, jie paprastai apie pirmąjį sniegą parašo iš anksto, greit suprasi iš nerimą keliančių antraščių: „Astrologė Palmyrozefyra perspėja apie gausų snygį“, „Ar meras valdo situaciją mieste galimos sniego pasiutpolkės akivaizdoje? (nuolat pildoma)“, „Greta lovos Karbauskis laiko sniego kastuvą“, „Vėsaitę parklupdė sniego laukimo maratonas, bet ji sako, kad atsilaikys“ ir t.t. ir pan.

Dar prasičekink internetuose orų prognozes, kad kuo tiksliau žinotum, kada jau laukti. O tada lauk, lauk, kol sulauksi. Kai jau pasnigs, tada skubiai fotkink ir dėk į feisbuką. Jei įdėsi pirmas, tai niekas iš tavęs nesityčios ir būsi atsikeršijęs už pernai ir dar visus ankstesnius metus, kai teko kentėti dėl to patyčias. Tas patarimas toks paprastas, bet jo mažai kas laikosi, net keista kodėl.

Nu, kas dar. Baterijas pasikrauk būtinai, užsistatyk žadintuvą, žodžiu, laikykis tas porą dienų kažkiek daugiau kariškos drausmės ir tau tikrai pasiseks.



2017-09-15

Ėsk penktadienį

Kai iš ekologiško/smart ofiso parvažiuoji lizingine mašina į savo butą, įsigytą už būsto paskolą, kai patogiai įsitaisai ant IKEA sofos su akcijiniu alum ir čipsais, tada supranti, kad penktadienio vakaras yra tai, dėl ko tu iš viso gyveni. Penktadienio vakarą tu dar gali kažkaip išvengti minčių apie pirmadienį. O jau rytoj, šeštadienio rytą, tavo vaizduotė pieš filmukus apie tai, kaip pirmadienį per rytinį whiteboardą tavo viršininkas mėto iki skausmo nuvalkiotas motyvuojančias citatas, o tu entuziastingai kratai galvą ir pataikūniškai šiepi dantis. Ėsk savo penktadienį, kol jis nesibaigė, tu jį užsidirbai.

2017-08-30

Dūmų uždanga slepia medžių pjovikus?

Vilnius, 2017 08 29 6:30 val.
Instagram, AR 1:1

Kaip susikurti feisbuko koverius su protingomis citatomis

Feisbuko koveris faktiškai yra tavo veidas, jis skirtas tam, kad žmonės matytų, koks tu deep ir čia ne kiekvienam duota pasiekti tokį levelį.
Citatos turi sukrėsti smegenis ir tas žmogus, kuris perskaito tuos protingus žodžius, turi iš karto pagalvoti, kokie tai yra protingi žodžiai, kad jis iš tikrųjų ir pats lygiai taip pat visą laiką galvojo, tik tu pirmas tai užrašei.
Geriausiai tos citatos pasidaro ir gaunasi patraukliausios tada, kai yra naudojamas taip vadinamas veidrodžio principas arba kitaip tariant akis-už-akį principas, nu pavyzdžiui:
„Nesirūpink tais, kurie nesirūpina tavimi“
„Jei nebeeini į priekį, tai reiškia, kad eini atgal“
„Gali išvaryti žmogų iš kaimo, bet kaimo iš žmogaus – ne“
„Ne garsas skamba tyloj, o tyla garse“
„Nesvajok apie planus, planuok savo svajones“
„Liūdna šikna džiugiai nepirstelėsi“
„Aplankyk Lietuvą, kol Lietuva neaplankė tavęs“
„Jei tu nenueisi į kitų žmonių laidotuves, jie neateis į tavo“
„Neieškok lengvų kelių, tegul lengvi keliai tavęs ieško“
„Tegul pončka būna tokia kaip tu, o ne tu kaip pončka“
„Nevaizduok šikančio katino, tegul katinas tave vaizduoja“
„Nevaryk dievo į medį, tegul dievas tave varo į medį“
„Nemesk kelio dėl takelio, mesk takelį dėl kelio“
„Negirk dienos be vakaro, pasikviesk vakarą ir su juo girk dieną“
„Obuolys nuo obels netoli terieda, o nuo kriaušės – toli“
„Tyli kiaulė gilią šaknį knisa, o gili šaknis tylios kiaulės neknisa“
„Meski dešrą, lašinius, degtinę, valgyki daržoves su grietine, o be grietinės – nevalgyk“.
Manau, kad jau pagavai mintį, tai dabar pats pasidarysi. Aišku, jei tavo feisbuko koveris su bemvsu arba audine, tai viskas čia gerai, kai saka, nevermaind, geriau nieko nekeisk.


2017-04-23