2016-08-30

17 faktų apie Kitsune | 03

Geležinė Lapė yra festivalio nowJapan informacinė rėmėja

2016-08-14

Kitsune - japoniška lapė










Artėjant festivaliui nowJapan, kurio oficiali lapė yra Geležinė Lapė, noriu jums pažerti faktų apie Japonijos lapių kultūrą.

Japonijoje lapės dalinamos į dvi kategorijas: zenko (善狐) – tai gera lapė, ryžių ir derliaus deivės Inari pasiuntinė, o yako (野狐), kartais dar vadinama nogitsune,  yra lauko lapė: gudri, kerštinga ir mėgstanti krėsti išdaigas.

Japonijoje lapės yra laikomos nepaprastai protingais gyvūnais, kurie savo išmintį įgauna bėgant metams. Senovėje lapės amžių buvo galima nustatyti pagal jos kailio spalvą ir uodegų skaičių. Po šimto pragyventų metų kitsune kailis tapdavo baltas, o po tūkstančio – aukso spalvos.  Auksinės lapės turėdavo ir devynias uodegas.

Japonai tikėjo, kad tūkstantmetės lapės buvo ne tik išmintingiausios, bet ir kerštingiausios. Jų uodegose slypėjo magiška galia, taigi, kad jas užmušti, pirmiausia reikėdavo nukirsti jų uodegas, tada lapė prarasdavo visą savo galią.

Atpažinti gerą lapę nuo blogos – sunku. Kai kurie japonai tikėjo, kad lengviausia atskirti lapes pagal jų skleidžiamus garsus. Geros lapės išleidžia garsą panašu į kon-kon, o blogos – į kai-kai.

Tradiciškai tikėta, kad tofu sūrelis – tai lapių delikatesas. Todėl norėdami paprašyti Inari dievybės malonės, žmonės aukodavo tofu. Būtent todėl japonų virtuvėje patiekalai su tofu kartais yra vadinami Inari ar kitsune garbei. Pavyzdžiui, sushi, susuktas į ploną gabaliuką, tofų yra vadinamas Inarizushi.

Japonai tiki, kad lapės yra magiškos būtybės. Jos gali keisti savo formą, priimti žmogaus pavidalą, sukelti iliuzijas ar, netgi, sukurti visą kraštovaizdį, ar situaciją. Papildomai, jos gali kerėti žmones. Tačiau šio meno lapės išmoksta dažniausiai tik po šimto metų, o po dar šimto – pilnai jį įvaldo.

Nenori būti apgautas lapės? Svarbiausia, vengti vietų, kur jos įkuria savo guolius. Be to, tikėta, kad lapės, įgavusios žmogišką pavidalą, neretai turėdavo problemų su tarimu: jos mikčiojo, netarė ištisų žodžių. Sunkiausia joms buvo ištarti moshi-moshi (jap. alio?). Kartais lapės išduodavo ir iš po kimono striksanti uodega. Atspindys vandenyje irgi išduodavo lapes: arba nesimatė jokio atspindžio, arba matėsi žmogus su lapės uodega, arba pati lapė.

Pagal senovinius įsitikinimus, kitsune (jap. lapės) galėjo apsėsti žmones (kitsune tsuki (狐憑き)). Apsėdimo simptomai buvo įvairiausi: nuo epilepsijos priepuolių, iki neįprasto elgesio viešose vietose. Norint atsikratyti lapės dvasios, reikėjo iškviesti vienuolį arba egzorcistą, kurie atlikdavo sudėtingus išganymo ritualus. Kartais šeimos nariai melsdavosi Inari, lapių sergėtojai, arba palikdavo lapėms jų mėgstamiausių delikatesų: raudonų ryžių, kepinto tofų. Tikėta, kad lapės, susigundžiusos maistu, paliks nelaimėlio kūną.

Ypatingai kaimuose išpopuliarėjo ir dar vienas lapių išganymo iš apsėsto kūno metodas. Šeimos nariai ir draugai lazdomis mušdavo nelaimingąjį iki kol lapės dvasia nepalikdavo kūno. Dažnai apsėstas žmogus mirdavo po tokios praktikos.

Kartais tikėta, kad jeigu šeimai labai sekasi – tai jie lapių užkalbėtojai. Jeigu žmogui, patekusiam į šeimos nemalonę, atsitikdavo nelaimė – tai buvo ženklas, kad šeima užsiundė ant jo lapes. Todėl, daugelyje Japonijos regionų, tokias šeimas persekiodavo arba diskriminuodavo.

Kitsune buvo galima prisijaukinti, pavaišinant ją kepintu tofu. Jeigu jos suvalgydavo tofu, tai buvo ženklas, kad jos sutinka tarnauti toje šeimoje. Aišku, buvo galima priversti jas tarnauti ir šantažu ar apgaule. Mainais už tarnybą savininkas turėjo maitinti visą lapių klaną, o klane jų buvo nemažai – apie 75. Jeigu savininkas nesilaikydavo tradicijų – lapės pabėgdavo. kartu išsinešdamos visus vertingus daiktus.

Kartą per metus visos kitsune susirinkdavo Ōji Inari šventykloje Edo, kur jos nuspręsdavo naują hierarchiją ir apkalbėdavo aktualius klausimus.
Gana dažnai jos užsukdavo ir į Inari šventyklą Sendai. Tomis dienomis vežėjai neėmė mokesčio už paslaugas nenorėdami užsitraukti lapių, keliaujančiu žmogaus pavidalu, nemalonės.

Japonijoje yra daug festivalių matsuri, skirtų kitsune garbei. Tačiau dauguma iš jų – tai ne kultūrinis paveldas, o marketingo triukas, pritaikytas XX – tame amžiuje, 1950 metais, skirtas privilioti turistų

Japonų kultūroje kitsune yra labai mėgstama ir gerbiama būtybė. Kitsune motyvas dažnai pasirodo mene, literatūroje ar popkultūroje. Kitsune atvaizdą galima sutikti beveik visur – koplyčiose, šventyklose, parduotuvėse, mangose ir anime. 
Lapės yra mielos, bet moka būti išdykusios ir kenksmingos, todėl reikia būti atsargiam, ir visada stengtis palaikyti su jomis gerus santykius.

Lapių kaimas Japonijoje, Miyagi prefektūroje, Hokkaido salyne.

Kitsune motyvas buvo panaudotas ir populiaraus amerikietiško serialo „Supernatural“ septintame sezone, trečioje serijoje, pavadinimu „The Girl Next Door“. Būdamas dar vaiku, Sam‘as Winchester‘is susibičiuliavo su mergina vardu Amy Pond, kuri, kaip po to paaiškėjo, buvo kitsune. „Supernatural“ seriale kitsune atrodo kaip paprasti žmonės, bet jeigu nori, jie gali pasikeisti į lapes, su geltonomis akimis ir ilgais nagais.

Korėjiečiai ir kinai irgi turi savo kitsune atmainų. Kinijoje lapė su devyniomis uodegomis, dažniausiai vadinama hulidzingu (kin. 狐狸精 huli jing) arba dziuveihu (kin. 九尾狐 jiuweihu), o Korėjoje – gumiho (kor. 구미호 gumiho). Nors kitsune išvaizda yra vienoda visose trijose šalyse, jas supa skirtingi prietarai ir legendos.