2018-01-17

Ar dažnai reikia keisti feisbuko profilio nuotrauką



1. Žmonės, kurie dažnai keičia profilio nuotrauką feisbuke, visus galų gale užknisa. Ką reiškia „dažnai“? Aš manau, kad nereikia įkelti (aploudinti) naujos profilio nuotraukos kiekvieną kartą, kai apsirengi kitus rūbus arba pasidarai kitokią šukuoseną. Dažniau kaip kartą per dieną nepatariu to daryti. Į kitą kraštutinumą irgi nereikia mestis – bent kartą per metus feisbuko profilio nuotrauką būtinai reikia pasikeisti, jei tu jaunesnė nei 40 metų. Paskui jau galima naudoti geriausiai pavykusias iš ankstesnių metų. 

2. Jei įkėlus naują profilio nuotrauką kokias 10 minučių nėra nė vieno laiko, tai gali būti du scenarijai: arba visos nualpo iš pavydo, arba nuotrauka nelabai gerai atitinka tavo kuriamą įvaizdį. Tokiu atveju gal geriausia būtų parodyti tą nuotrauką savo babytei ir iš jos reakcijos spręsti, ar reikia ištrinti nedelsiant. 

3. Jei įkėlus naują profilio nuotrauką iš karto pasipila dešimtys palaikinimų, tai gali būti irgi du scenarijai: arba tavo nuotrauka iš tikrųjų labai gera, arba ją laikina tik iš gailesčio, kad tu neverktum. Ypač reikia suklusti, jei komentaruose draugės deda daug emodžių (tipo širdelių, šuniukų ir šypsenėlių) ir dar pakomentuoja: „Gražuolyyyyyteeee!“ ar „Aš apaaaakus kaip tu fainiai atrodai, vaaaau.“ Tokiu atveju irgi rodyk tą nuotrauką babytei. Jei teks nuotrauką ištrinti, tada truputį taip labiau triumfuojančiai pažliumbk.


2018-01-06

Lussekatter arba karališkos bandelės, kurių neatsisakytų net Trys Karaliai

Šios mielinės bandelės su šafranu yra labai mėgstamos švedų. Paprastai jos kepamos Šv. Liucijos (šved. Lucia) dieną, gruodžio 13, taigi nuo šios šventosios vardo ir kilęs jų pavadinimas. Taip pat dar vadinamos lussebulle, saffranskuse ir t.t. – pavadinimų daug, dažnai tai priklauso nuo tešlos suraitymo būdo. Internete galite rasti įvairių schemų. Pavyzdžiui, vienas iš tešlos suraitymo būdų yra vadinamas prästenshår, turbūt dėl to, kad švedams kažkada tokia forma priminė kunigo plaukus, o gal peruką.

Kodėl turėtumėte norėti jų paragauti? Priežastis nuspėjama – jos dieviškai skanios, o svarbiausia – mokėdami kepti lussekatter apie Švediją jau žinosite daugiau nei vidutinis lietuvis ir švedui jas pagyrę padarysite didesnį įspūdį nei paminėję ABBA, IKEA ar Astrid Lindgren. Beje, nėra taip jau blogai jei Astrid Lindgren yra jūsų vienintelis koziris, tik nesakykite ko nors tipiško kaip: Eina sau, man taip patiko tas Pepės taškuotas arklys. Geriau prisiminkite kokią kitą Lindgren knygą, pavyzdžiui „Emilis iš Lionebergos“ ir sakykite: Geriausiai įsiminiau tą epizodą, kur Emilis savo sesutę Idą užkabino ir pakėlė ant vėliavos stiebo, o iš tolo vežimu atriedantys giminaičiai pamanė jog ten kabo Danijos vėliava. Ida juk buvo persijuosusi savo suknelę balta juosta!
Arba trumpesnį kokį: Žiauriai geras buvo ten, kur ant Emilio tėčio išvertė visą puodą kraujinių vėdarų!
Iškart BOOM ir WOW, švedai jūsų draugai for life. Grįžtam prie bandelių recepto.

Diskleimeris: Šafraną Lietuvoje parduoda pakeliais po 0,12 g. Vienas toks pakelis kainuoja €2,49, palyginimui – €20750,00 už kilogramą. Prabangu, juk šiuo prieskoniu bandelės kukliai primena, kad buvo sugalvotos Švedijos karalystėje. Porą kartų susilaikykite nuo didelio McDonaldʼs komplekso – štai ir susitaupėte šafranui. Švedijoje šafraną parduoda pakeliais po 0,5 g. Jo nerasite savitarnos salėje, reikia prašyti kasoje: Ursäkta, jag skulle vilja ha två paket saffran, tack! Kasininkė(-as) jums paduos mažyčius pakelius ir maloniai nusišypsos, nes žino – kepsite kažką iš šafrano tešlos.

Dar vienas svarbus momentas dėl šafrano: Tuose vengriškuose „Kotányi“ pakeliuose, kuriuos rasite Lietuvoje, šafrano dalelės bus tokios pailgos, tarsi žolelės. Tuo tarpu švedai, ko gero, iš anksto ruošdami tradicinei saffransbröd tešlai, jį supakuoja pardavimui susmulkinę į grūdelius. Todėl rekomenduoju Lietuvoje pirktą šafraną šiek tiek susmulkinti grūstuve – taip jis atiduos daugiau aromato ir spalvos.

Tešlai reikės:
1 g šafrano
150 g sviesto
2 puodelių pieno
50 g mielių
1 a.š. druskos
0,5 puodelio su kaupu cukraus
870 g miltų

Papuošimui:
1 kiaušinio
Razinų

Sviestą ištirpinkite puodelyje. Pieną pakaitinkite iki drungnumo. Mieles išmaišykite su šaukštu cukraus, kad jos ištirptų. Į kitą dubenį suberkite druską, cukrų ir miltus. Labai rekomenduoju į tešlą papildomai įdėti porą saujų razinų, paprastai jos naudojamos tik papuošti šias bandeles. Šafrano grūdelius, prieš sumaišydami su tešla, mažame dubenėlyje patirpdykite šaukšte pieno išmaišę su šiek tiek cukraus, išeis toks geltonas skystis. Tada jį galite supilti į tešlą, supilkite ir mieles, pieną bei sviestą. Ginkdie į tešlą neįmuškite kiaušinio kaip nudoroma kai kuriuose lussekatter receptuose. Kiaušinis bandeles tik sukietins, geriau jau įdėkite daugiau sviesto nei nurodyta ingredientų sąraše. Viską maišykite iki vientisos masės, tešla neturi nei per daug lipti, nei būti pernelyg sausa. Ji turi išeiti ryškiai geltona kaip kryžius Švedijos vėliavoje. Arba kaip plotas vaizduojantis saulę Lietuvos vėliavoje. Arba kaip geltona šviesoforo šviesa, dar žinoma kaip „beveik žalia“.

Tešlą uždenkite drėgnu virtuviniu rankšluosčiu ir palikite ją pakilti kambario temperatūroje 60 min ar ilgiau.

Iškilusią tešlą dalinkite lygiomis dalimis tol, kol turėsite vienodus gabalėlius. Suraitytų bandelių ilgis turėtų būti apie 3-4 cm. Kepdamos jos iškils dar du ar tris kartus, taigi darykite kuo mažesnes. Tokių bandelių turėtų išeiti apie 70.

Kepimo skardoje, ant kepimo popieriaus bandeles išrikiuokite it kareivius – taip, kad jas išeitų suskaičiuoti sudauginus kraštines eiles. Jas papuoškite razinomis ir patepkite plaktu kiaušiniu, kad iškepusios blizgėtų.
Bandeles kepkite 220°C orkaitėje apie 10 min. Jos turi lengvai apskrusti. 
Iškepusios atrodo štai taip. 

Bandelės puikiai tiks Kalėdoms, Naujųjų metų vakarui, Trims Karaliams ar Kovo 11-ai.
Skanaus!

Veronika Bendoriūtė
@ ArtVeronica

2017-12-30

Labai gerų šližikų receptas

Kai įdėjau į instagramą šližikų nuotrauką, tai ėmėte klausinėti recepto. Prieš pačias Kalėdas nebuvo laiko, tai tarpušvenčiu iškamantinėjau žmoną kiek ten ko reikia, kad gautusi tokie geri. Tai surašau esmę punktais, kaip esu įpratęs:

1. Pas mus Šiaulių krašte kūčiukus vadina šližikais, tai ir mes šeimoje taip vadinam.

2. Yra dar tokių davatkų, kur sako, kad, atseit, gink Dieve negalima naudoti pieno. Tai nenaudokit, o mes naudosim, nes taip skaniau.

3. Esmė čia ta, kad šližikai turi gautis paprasto gero skonio, be jokių ten priedų-briedų-vanilių-cinamonų-razinkų, kaip mus išmokė tėvai ir seneliai.

4. Reikės 1 kilogramo aukščiausios rūšies miltų, pusės litro pieno, 50 gramų natūralių mielių, kokių 200 gramų cukraus, 200 gramų aguonų, arbatinio šaukštelio druskos ir 4 šaukštų aliejaus.

5. Miltus persijojame, kad būtų puresni ir kad įsitikintume, kad juose daugiau nieko nėra išskyrus miltus.

6. Pieną pašildome, kad būtų šiltas, kokių 30 laipsnių.

7. Supilam ant mielių tą cukrų, užpilam pienu ir viską išmaišom, kad gautųsi tokia košytė, tada supilame maždaug pusę miltų.

8. Tuo pat metu reikia aguonas užpilti verdančiu vandeniu, kad pabrinktų. Galima naudoti mažiau aguonų, bet mums patinka su daugiau aguonų, kad nebūtų viena aguona vienam šližikui. Pirkit naujas aguonas, o ne naudokit likusias pernykščiais kaip kokie skrudžai.

9. Po kokios pusės valandos tešla jau bus pakilusi, tada užberiam ant jos likusius miltus, aguonas ir viską gerai išminkome, apdengiame švariu audeklu ir padedame pastovėti šiltai.

10. Po geros valandos tešla jau bus pakilusi, tada ją vėl paminkome, kad būtų mažiau oro puslyčių.

11. Tešlą kočiojame ir pjaustome mažais gabaliukais, sudėliojame gražiai ant kepimo popieriaus eilėmis, kad būtų galima suskaičiuoti daugybos būdu šližikus. Gera žinoti, kiek vietos užima 1000 šližikų. Be to, jie nebus sulipę.

12. Kepti reikia 180-190 laipsnių temperatūroje. Nuo orkaitės toli nueiti nepatartina, nes iškepa per kokias 10 minučių ar mažiau, geriau jau nuolat stebėti ir nesudeginti. Šližikai turi būti gelsvi, bet ne rudi.