2018-05-06

Apie ironiją


Kaip suprantate ironiją?

Ironija man yra daugiau ar mažiau paslėpta tikroji daiktų ar reiškinių prasmė, mano paties, kitų žmonių tikrieji jausmai ar ketinimai. Ironiškiausia tai, kad dažnai bandome būti ironiški, o pasakome tiesą.

Kaip manote, ironija palengvina ar apsunkina komunikaciją?

Palengvina tiems, kas ironiją suvokia panašiai ir ją panašiai naudoja. Su tais, kas ironijos nesupranta, bendrauti nėra malonu. Iš pradžių gal ir galima pasimėgauti tokio asmens trolingo galimybe, bet tik labai neilgam.

Kodėl savo pranešimuose naudojate ironiją?

Ironija man pačiam yra patogiausias būdas reikšti mintis. Ji atsiranda iš diskomforto, kartais iš beviltiškumo jausmo, galų gale pats gyvenimas yra labai ironiškas, todėl ironija geriausiai tinka tada, kai pasakoji apie gyvenimą tokį, koks jis yra, o ne tokį, koks būtų patogus mums. Argi ne ironiška, kad jums reikia parašyti darbą, o man atsakyti į jūsų klausimus, nors galų gale tas diplomas neišgelbėtų jūsų lėktuvo katastrofos atveju, taip pat ir manęs tie atsakymai, juk visi mirsime vieną gražią dieną arba skirtingomis dienomis, koks skirtumas, ir kam visa tai?

Kaip vyksta ironiško pranešimo kūrimas?

Ai, labai paprastai, nuvalau nuo balto rašomojo stalo maisto likučius, patogiai įsitaisau ant brangios odinės kėdės, tada pasirenku pranešimo temą (bakalaurinis, nutukimas, blogas oras, santykiai, nėra santykių, amžius, bloga valdžia, belenkas), tada sugalvoju kaip išdėliosiu banalią nuvalkiotą tiesą, kad grafiškai atrodytų patraukliai, parenku iliustraciją iš kokio unsplash.com ir spaudžiu „Save“. Tada įkeliu ir žiūriu, ar normaliai laikina, jei nelaikina – ištrinu ir viskas.

Kaip manote, kodėl žmonėms kartais sunku suprasti ironiją?

Yra žmonių, kuriems kartais sunku vandenį nuleisti, o kai kuriems ir ne kartais. Tokiems žmonėms mes padarome pastabą, jei jie nėra už mus galimai stipresni. Žmogui pasakyti „Tamsta, man rodos, nesupratote ironijos, tai nueikit į biblioteką, paskaitykit enciklopediją Pipediją or something“ būtų galima, bet nemanau, kad tai būtų veiksminga. Va, šį sakinį norėjau parašyti ironišką, bet gavosi arogantiškas.

Kiek, jūsų nuomone, išsilavinimas įtakoja ironijos supratimą?

Mano nuomone, išsilavinimas ironijos supratimui daro didelę ir neatitaisomą įtaką.

Kokiomis temomis, jūsų manymu, netinka naudoti ironiją?

Tokių temų nėra, tinka-netinka yra mūsų galvose. Prieš 30 metų negalima buvo ironiškai kalbėti apie Sovietų sąjungą, o dabar galima. Šiaurės Korėjoje ironija oficialiai neegzistuoja, o kai atidarys sienas, 25 milijonai staiga pasiilgs kelionės į pusiasalio pietus. Iš viskas bus okei.

Ar kurdami ironišką žinutę galvojate/ patiriate abejones, jog ji gali būti neteisingai suprasta?

Patiriu, nes kartais tos žinutės gaunasi tikrai nekokios, bet, kaip jau sakiau, jas ištrinu, kad nebesinervinčiau. Žmonėms reikia atitinkančios kokybės standartus, iš karto teisingai suprantamos ironijos.

Kokia tema Jums lengviausia sukurti ironišką/humoristinį pranešimą?

Lengviausia tai apie nutukimo problemą. Bet ar nuo to tampa lengviau tiems nutukusiems? Tikriausiai ne. Lengviau jiems pasidarys, kai jie pradės mažiau ėsti.

Ar įmanoma išmokti ironijos?

Taip, žinoma. Rekomenduoju Jon Winokur knygą The Big Book of Irony, ten surašyta, ką ir kaip reikia daryti. Aš jos neskaičiau, nes neturiu laisvų lėšų banko kortelės sąskaitoje. Kai man reikia, aš ir taip viską žinau.

Kaip manote, ar ironiškas požiūris į gyvenimo situacijas gali būti įgimtas?

Nesu genetikos specialistas, gūglinau ta tema, nieko neradau. Gal reikėtų ieškoti labai specializuotų šaltinių, deja, tam neturiu laiko. Savo nuomonės šiuo klausimu irgi neturiu.

Ar laikote save ironišku žmogumi?

Ir ironišku, ir cinišku, ir sarkastišku, ir arogantišku. Esu tikras blogio įsikūnijimas. Paskaitykit, ką apie mane rašo naujai internetuose bandantys prasimušti žmonės, ir jums nuslinks plaukai. Vėliavą jiems į rankas – blogio taip lengvai neišnaikinsi.

2018-02-25

Ką daryti, jei sufeilinai feisbuko postą

Pratęskime feisbuko patarimų srautą, nes iš jūsų gaunamas fydbekas aiškiai rodo, kad tokie patarimai tikrai duoda naudos, gavau padėkų ir net vintažinį pakelį sausainių „Gaidelis“. Biškį susigraudinau, nes sausainiai „Gaidelis“ priminė apie studijų laikų turistinius žygius, kuriuose šie sausainiai buvo nepakeičiama skurdaus raciono dalis, aišku, nenoriu sumenkinti sausainių „Šachmatiniai“ ir „Pasveikinimas“ (rus. Priviet) reikšmės, tačiau už „Gaidelį“ ačiū. Bet šiandien ne apie tai, o apie tai, ką derėtų daryti tais atvejais, kai sufeilini feisbuko postą.

Tarkim, situacija tokia: sugalvoju parašyti kažką šmaikštaus feisbuke, nes ir vaikų darželio „Mažieji Šlykštinukai“ auklėtiniams aišku, kad liūdni ir neįdomūs feisbuko postai yra liūdni ir neįdomūs feisbuko postai, nes žmonės ten eina ne liūdėti, o prikolintis. Dar ten būna politikų, bet jie tai padefoltu yra liūdni, išskyrus Šimonytę. Ir tas, ką aš sugalvoju, yra istorija, kai būdami studentai vėlų 1982 metų rudenį keliavome pėsčiomis panemunėm nuo Raudondvario iki Jurbarko be ypatingo tikslo, tiesiog pablūdyti. Mūsų kompanijos autoritetui Kazimierui buvo pavesta nupirkti sausainių maistui, kad visiems užtektų. Prieš žygį buvo susirinkimas, nes nei mobiliųjų, nei internetų tuo metu dar nebuvo, tai žmonės kokius renginius surengdavo susirinkimuose. Jo metu Kazimieras patikslino, kokių sausainių reikės, tai jam pasakė „nupirk populiariausių, kokių dviejų rūšių“. Pradėjom žygį be Kazimiero, nes jis turėjo mūsų laukti Kulautuvos autobusų stotelėje. Šiandien negaliu pasakyti kodėl, bet žvengėm koke valanda pamatę ant suolelio sėdintį Kazimierą, o šalia jo du didelius kubo formos paketus su užrašais „Šachmatiniai“ ir „Priviet“.

Na gerai, istorija aprašyta ir papostinta feisbuke. Per valandą ji sulaukia keleto laikų ir ha-ha reakcijų iš draugų, kurie yra panašaus amžiaus, t.y. senoliai kaip ir aš. Visiems kitiems tai visiškai dzin, kažkokie sausainių pavadinimai doesn‘t ring a bell, nesuskamba varpelis. Akivaizdu, kad čia feilas ir reikia kažką daryti.

Ką daryti, jei sufeilini feisbuko postą, t.y. kai laikų ir šierų tikėjaisi, bet jų nėra ir viskas.

1. Geriausia tai surasti reddit.com kokį nematytą juokingą paveiksliuką, tada sugalvoti kokį personalizuotą komentarą ir tada papostinti. Jei paveiksliukas dar nematytas, o komentaras kabina, tai tada tu išgelbėtas, po valandos galėsi ankstesnį postą paslėpti („Hide from timeline“), o po kurio laiko iš viso ištrinti.

2. Sudėtingesniais atvejais gali reikėti specialių įgūdžių. Tarkim, tu esi toks jau prakutęs influenceris, o tavo feisbuko friendas parašė knygą. Tu jam duodi suprasti, kad nori tos knygos dovanų, jis tą supranta, pasikviečia pasiimti tos knygos, pasidarote gerą selfį su knyga ir su rašytoju, žodžiu, puikus feisbuko postas – tu ne šiaip su belenkuo, o su populiariu selebričiu. Bet kartu su laikais pareina komentarai ir knygos autoriaus heiterių, kurie yra tavo svarbūs friendai, kad knyga yra gaidys ir šūdas, ir kad tokie selfiai ne lygis ir nieko gero. Tada išsivartyti iš gaidžio bus nelengva, bet: skubiai nuimk tegus nuo nuotraukos, ir vieno naujo posto nepakaks, reikės nedelsiant nei minutės papostinti kokius keturis postus iš eilės, rekomenduotini tokie:
2.1. postas apie tai, ką buvai įdėjęs į feisbuką prieš metus (fb.com/onthisday)
2.2. postas apie tai, kad dingo katiniukas ir reikia jį surasti, pagalbos linijos telefonai, google mapsai, katiniuko nuotraukų albumas, etc.;
2.3. postas apie renginį, kokį nors dainuojamosios poezijos vakarą be tapkių, nors postus apie renginius feisbukas rodo labai nenoriai, tačiau nudumpinti žemyn ankstesnį įrašą padės;
2.4. ir dar būtinai pašėrink kokį postą iš tai chebrai priklausančių žmonių, kurie suvartė tą tavo politiškai neapgalvotą selfį.

3. Po kurio laiko, kai viskas nurims, galėsi paslėpti tą selfį su tuo nelaimingu selebričiu, o po to ir ištrinti.

4. Jei kažką papostinai ir nesulaukei nei vieno laiko ar reakcijos, trinti neskubėk, nes gali būti, kad žmonės nelaikina todėl, kad nesuprato, jiems dar augti ir augti. Bet pamatysi, per kokią valandą jie jau bus pasiskaitę Wikipediją, Pipediją ar dar kažką, supras tavo mintį ir palaikins, blogiausiu atveju, palaikins tavo užkietėję fanai, kurie laikina viską, suprato ar nesuprato.

Žodžių paaiškinimas

Feisbuko postas – įrašas socialiniame tinkle „Facebook’as“ su nuotrauka/video arba be.

Feilas – nesėkmė. Čia panašiai kaip laikini laikini kokios gražuolės fotkes, o kai po metų įsidrasini pasikviesti ją į kavinę, gauni žinutę „Tu fainas ir viską, bet aš turiu bachūrą“.

Fydbekas – grįžtamasis ryšys. Tu pastoviai gauni fydbeką iš savo viršininko, jis tau papasakoja, kaip tu feilini su dedlainais, kaip tau reikia prisiimti naujus čelendžus ir kodėl nėra kaip tau duoti didesnius bonusus ir benefitus.

Influenceris – feisbuko vartotojas, turintis daugiau kaip 100 foloverių (mikroinfluenceris) arba daugiau kaip 500 foloverių (su tokiais jau dirba bent viena iš 500 agentūrų, užsiimančių influencerių menedžinimu ir pardavimu užsakovams).

Heiteris – žmogus iš feisbuko, kuris nori prasimušti į influencerius, bet nežino kaip, tai parašo žmonėms, kaip Geležinė Lapė ėda nekaltų mergaičių smegenis arba stovi su ploščiumi prie pedagoginio. Heiteriai rašo laiškus, pvz. (N-18):


Nudumpinti – čia panašiai kaip vandenį nuleisti, naujas feisbuko postas nuleidžia žemyn tavo ankstesnį postą.

Padefoltu – pagal nutylėjimą, kai parinktys yra nustatytos gamintojo (angl. by default).

Pipedija – tas pats, kas ir Wikipedija, tik lietuviškai.

Senolis – asmuo vyresnis kaip 35 metai.